Anot KT, paso kitų įrašų puslapyje nurodytas asmenvardis nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, „neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Pavardę nelietuviškai bus galima rašyti ne pagrindiniame lape
Teismas pažymėjo, jog „nebūtų pagrindo teigti, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, būtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba“.
Nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, Seimas esą turi diskreciją nustatyti, kad paso kitų įrašų skyriuje juos galima įrašyti kitokiais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Taigi įstatymų leidėjas turėtų nustatyti vardo ir pavardės rašymo paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, įskaitant objektyvius kriterijus tai daryti.
Seimas arba jo įgaliota valstybės institucija, anot KT, turi apibrėžti su lietuvių kalbos rašmenų naudojimu susijusius esminius klausimus, įskaitant transkripcijos principus. Anot KT, nustatydamas asmenvardžių rašymo paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, Seimas turėtų paisyti to, kad Lietuvos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys.
R.Palaitis: įgyvendinti KT sprendimą reikėtų apie 3 mln. Lt
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, komentuodamas KT sprendimą asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis rašyti ne pirmajame Lietuvos Respublikos piliečio paso puslapyje, o kitų įrašų skyriuje, sakė, kad naujos sistemos įdiegimas galėtų kainuoti apie 3 mln. Lt. Jei būtų siekiama originalo kalba užrašytiems asmens duomenimis suteikti visavertį statusą juos įrašant pagrindiniame paso puslapyje, naujosios sistemos įdiegimas, pasak ministro, galėtų kainuoti apie 20 mln. litų
„Jūs įsivaizduokite, tai nereiškia tik spausdintuvo pakeitimo arba galimybės atspausdinti rašmenų klausimo. Turi būti galimybė tuos rašmenis įvesti į kompiuterines sistemas, o tai reiškia, kad visose migracijos tarnybose reikėtų tokią galimybę padaryti. Tas pats ir konsulinėse įstaigose užsienyje. O tai jau yra pakankamai didelis mastas“, - penktadienį žurnalistams teigė R. Palaitis.
Ministras taip pat suabejojo, ar ateityje nebus precedentų, kai sava kalba rašyti asmenvardžius prašys ir kinai ar kitų tautų, kurių kalbų rašmenys yra nelotyniško pagrindo, atstovai.
Nors KT įpareigojo Seimą paisyti to, kad Lietuvos valstybinės kalbos rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys, tačiau R. Palaitis sako, jog jam „nebeaišku, kodėl koks nors kinas ar kitos tautos atstovas su kitokiais rašmenimis negalėtų pareikalauti to paties“.
Jau svarsto siūlymą leisti rašyti q, x ir w
Parlamentas dar birželį kreipėsi į KT su prašymu išaiškinti 1999 m. spalio 21 d. priimtą nutarimą, kad „vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba“. Šį kreipimąsi inicijavo tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir dar 58 politikai iš įvairių frakcijų.
KT buvo paprašytas išaiškinti, ar Lietuvos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, kitų įrašų skyriuje galima nurodyti vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai žmogus to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienyje išduoti asmens dokumentai, kur vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai.
Prieš dešimtmetį KT konstatavo, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą jei leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
Pagal galiojantį 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Bet viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.
Seime jau svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas, pagal kurį dokumente reikėtų išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują. Siūloma, kad vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.
Keičiamas vardas kelia problemų migruojantiems žmonėms
Anot kreipimosi į KT iniciatorių, dabar galimybė kitataučių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis turi ypatingą reikšmę. Mat daugėja Lietuvos piliečių, besituokiančių su užsieniečiais, tokiose santuokose gimusių vaikų, kurie turi teisę į Lietuvos pilietybę.
„Būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą nepaisant to, kurioje šalyje šie įrašai yra padaryti. (…) Žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, atsirastų daug papildomų problemų norint įrodyti savo tapatybę, jei jų pavardės skirtingose šalyse būtų perrašomos kitaip“, - pažymėjo iniciatoriai.
Jų žodžiais, Lietuva, nepripažindama autentiškų kitų valstybių piliečių asmenvardžių formų, esą negali reikalauti, kad kitose šalyse išduodamuose asmens dokumentuose būtų įrašomos autentiškos lietuvių pavardžių formos.
Kalbotyros darbuose esą nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kalbos sistemai. Asmenvardžiai oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami, todėl jie yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę.
Beje, Seimas dar 1938 m. buvo nustatęs, jog nelietuvio pavardė gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašo jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs Latvijos pilietės Jutos Mentzen (arba Mencenos − taip Latvijoje buvo perrašyta jos paimta sutuoktinio, Vokietijos piliečio, pavardė) skundą, 2004 m. konstatavo, kad pavardės fonetinė transkripcija ir gramatinė adaptacija, iškraipiusi originalią rašybą, prilygsta kišimuisi į jos asmeninį ir šeimos gyvenimą.