KT nurodė nenurėžti nėštumo ir gimdymo atostogų išmokų turtingoms motinoms?

Išaiškinęs, kad motinystės ir tėvystės išmokų nemokėjimas, jeigu asmuo turėjo pajamų iš iki motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų vykdytos veiklos, prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas taip pat apibrėžė, kaip turi apmokamos nėštumo ir gimdymo atostogos, trunkančios 126 kalendorines dienas. Teismas nurodė, kad šios atostogos turi būti apmokamos taip, kad atitiktų buvusio uždarbio vidurkį.

DELFI kalbinto konstitucinės teisės specialisto teigimu, tai reiškia, kad nėštumo ir gimdymo atostogos turi būti apmokamos 100 proc. be jokių apribojimų, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią tvarką daugiau nei nustatytos „lubos“ uždirbančios motinos už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką gauna mažesnes išmokas.

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjas, docentas Justinas Usonis pritaria nuomonei, kad Konstitucinio Teismo nutarime užfiksuota nuostata dėl „lubų“ netaikymo išmokoms nėštumo ir gimdymo atostogų metu, tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad „luos“ turi būti automatiškai pašalinamos nekeičiant kitų socialinės apsaugos elementų.

„Aiškinant visą poilsio laiko institutą sistemiškai, aš supratau Konstitucinio Teismo sprendime išdėstytą nuomonę, kad pagal Konstituciją išmokų „lubų“ neturėtų būti, bet tai nereiškia, kad jos turi būti beatodairiškai pašalinamos nekeičiant kitų socialinės apsaugos sistemos elementų. Kitaip sakant, manau, jog dabartinė dosni pašalpų mokėjimo sistema turi būti iš esmės peržiūrėta ir sutvarkyta taip, kad atitiktų Lietuvos Konstituciją, tarptautinius įsipareigojimus ir kad ją būtų įmanoma realiai įvykdyti pagal ekonomines mūsų šalies galimybes“, - teigė J. Usonis.

Daugiau uždirbančioms motinoms neturėtų būti taikomos „lubos“

Konstitucinis Teismas savo nutarime vasario 27 d. atkreipė dėmesį, jog mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija yra nustatyta Konstitucijoje, todėl mokamos dirbančių motinų atostogos, anot Teismo, yra specifinis motinystės ir vaikystės institutas. Teismas taip pat nurodė, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį turi būti užtikrintas iki atostogų gauto atlyginimo vidurkio mokėjimas.

„Tai reiškia, kad atostogos turi būti apmokamos 100 proc., tačiau dabar daugiau uždirbančios motinos vis tiek gauna mažesnes išmokas, nes įstatymų leidėjas yra nustatęs „lubas“ - 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išmoką“, - teigė savo pavardės skelbti nenorėjęs teisininkas.

Jo teigimu, Konstitucinio Teismo nutarime neatsitiktinai atsirado ir nuoroda į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos pakeitimų. Ten nurodoma, kad moterims, kurios nedirba dėl motinystės atostogų, atostogų ligos atveju arba dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, turi būti mokama ne mažiau nei 2/3 buvusio uždarbio.

Anot kalbinto teisininko, ši nuostata turi būti taikoma tiek daugiau, tiek mažiau uždirbančioms motinoms – nenustatant maksimalios išmokos dydžio.

SADM: KT nepripažino, kad „lubos“ prieštarauja Konstitucijai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad Konstitucinis Teismas nepripažino nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokamų išmokų „lubų“ prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl manytina, jog didelius atlyginimus uždirbusios moterys gali nėštumo ir gimdymo atostogų metu gali gauti mažesnes išmokas nei 100 proc. buvusio jų darbo užmokesčio.

„Pažymėtina, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nebuvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai“, - rašo ministerija.

Šis įstatymo straipsnis nurodo, kad „maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti (...) Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos“.

Šiuo metu einamųjų metų valstybės draudžiamosios pajamos siekia 1488 Lt, vadinasi, maksimali išmoka siekia 4761,6 Lt.

Ministerijos teisininkai taip pat laikosi nuomonės, jog „lubos“ taikomos ne atostogoms, o atostogų metu mokamoms išmokoms. Maža to, pasak ministerijos atstovų, Konstitucijoje nėra įtvirtintas konkretus išmokos dydis, o tikslinių atostogų trukmė įtvirtinta ne Konstitucijoje, o Darbo kodekse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat sako, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis paprastai siekiama nustatyti minimalius, o ne maksimalius standartus: „Tad maksimalios mokėtinos sumos nenustatymas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje suteikia diskreciją šalims pačioms tokius dydžius nusistatyti“.

J.Usonis: „lubų“ neturėtų būti, bet reikia keisti visą sistemą

Mykolo Romerio universiteto docentas J. Usonis teigia, kad nors Konstitucinis Teismas konkrečiai apie „lubas“ nėštumo ir gimdymo atostogų išmokoms nepasisakė, tačiau iš nutarimo galima suvokti, jog pagal Konstituciją maksimalios ribos neturėtų būti.

„Bet tai nereiškia, kad jos turi būti beatodairiškai pašalinamos nekeičiant kitų socialinės apsaugos sistemos elementų. Kitaip sakant, manau, jog dabartinė dosni pašalpų mokėjimo sistema turi būti iš esmės peržiūrėta ir sutvarkyta taip, kad atitiktų Lietuvos Konstituciją, tarptautinius įsipareigojimus ir kad ją būtų įmanoma realiai įvykdyti pagal ekonomines mūsų šalies galimybes“, - teigė teisininkas.

Jo teigimu, pertvarkius sistemą taip, kad ji atitiktų Konstituciją bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, gali būti, kad „lubų“ neliks, tačiau sutrumpės terminai, pasikeis įmokų mokėjimo sistema ir panašiai.

„Jau seniai Lietuvoje kalbame apie darbo santykių lankstumo ir socialinio saugumo pusiausvyros įgyvendinimą, bet ryžtingų ir protingų įstatymo leidėjo žingsnių šia linkme kol kas nematau“, - svarstė universiteto docentas.

Tačiau, pasak J. Usonio, Lietuvoje įsitvirtinusi praktika rodo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai interpretuojami įvairiai. Pavyzdžiui, Vyriausybė gali paruošti atitinkamus įstatymų pakeitimus, tačiau įstatymo leidėjas – Seimas – politiniais sumetimais jokių pakeitimų gali nepriimti: „Kas toliau? Nieko. Deja“.

DELFI primena, kad nėštumo ir gimdymo atostogos Lietuvoje paprastai trunka 126 kalendorines dienas ir nesutampa su vaiko priežiūros atostogomis, galinčiomis trukti iki 3 metų, ar tėvystės atostogomis, kurias gimus mažyliui gali pasiimti vyrai ir kurios tęsiasi vieną mėnesį.

Nėštumo ir gimdymo atostogos šiuo metu apmokamos motinai išmokant 100 proc. buvusio atlyginimo vidurkio, tėvystės – lygiai taip pat, tuo tarpu vaiko priežiūros atostogų metu pirmaisiais vaiko auginimo metais mokama 70 proc. buvusio uždarbio vidurkio, antraisiais 40 proc., tretieji metai neapmokami. Motina ar tėvas taip pat gali rinktis vienų metų vaiko priežiūros atostogas, kurios būtų apmokamos 100 proc. buvusio uždarbio vidurkio.

Visoms išmokoms taikomos „lubos“, - mokama ne didesnė nei 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išmoka.