„Viena iš tokių pagrindinių naujienų, kad pirmą kartą KT pripažino, jog yra diskriminacija dėl amžiaus“, – BNS sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Diskriminuojančia dėl amžiaus pripažinta Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo norma, kad į daktaro arba habilituoto daktaro stažą neįskaičiuojama mokslininko veikla, vykdoma po to, kai jam sukanka 65 metai.
KT pabrėžė, kad nėra kuo objektyviai pateisinti skirtingą mokslinio darbo traktavimą tarp jaunesnių nei 65 metų mokslininkų ir vyresnių, kai sprendžiama dėl jų mokslinės veiklos įskaitymo į daktaro arba habilituoto daktaro stažą.
„Skaičiuojant mokslininko darbo stažą, nuo jo priklauso ir mokslininko valstybinė pensija, jos dydis. Kažkodėl stažas skaičiuojamas tik iki 65 metų. KT sprendimas yra labai paprastas – tikrai nėra skirtumo, ar asmuo dirba mokslinį darbą iki 65 metų ar po 65 metų, jis turėtų būti traktuojamas vienodai“, – teigė KT pirmininkas.
„Po šito sprendimo visas stažas turės būti skaičiuojamas, nesvarbu ar iki 65 metų, ar po 65 metų“, – sakė jis.
Anot teismo, tuo pačiu nepaisyta įstatymų leidėjui privalomo reikalavimo nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo.
Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja ir įstatymo nuostata, jog valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kol mokslininkai turi draudžiamųjų pajamų ar net gauna ligos išmokas.
„(...) negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama valstybinė pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu“, – teigiama KT nutarime.
Neteisinga KT pripažino ir įstatyme nenumatytą galimybę perskaičiuoti valstybinę pensiją, kai mokslininkas įgyja papildomo stažo.