Genocido žalą patyrę asmenys turi teisę nevaržomi jokių terminų reikalauti žalos atlyginimo iš tokius nusikaltimus įvykdžiusių žmonių. Tokį nutarimą pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas, pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas negali sudaryto tokios situacijos, kad žalą, įskaitant ir moralinę, dėl genocido patyręs žmogus negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Praktiškai tai reiškia, kad palengvės tų nedaugelio asmenų dalia, kurie žino nusikaltimų, įvykdytų prieš juos ar jų artimuosius, vykdytojus ir galės iš tų vykdytojų prisiteisti žalą. Bet tokių vykdytojų yra tik keliasdešimt Lietuvoje iš viso. O dėl visos okupacijos žalos, tai Konstitucinis Teismas pripažino, kad vis tiek atsakinga tai įvykdžiusi valstybė, o šiuo atveju Rusijos Federacija, kaip SSRS teisių tesėja“, - nutarimą komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas.

Pasak teisininko, Konstitucinis Teismas patvirtino dvigubą atsakomybę už genocidą, kaip kad įprasta tarptautinėje teisėje: už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ar genocidą atsako valstybė, kuriai šie nusikaltimai priskiriami, bei netarpiški vykdytojai. Valstybė paprastai atsakinga būna ir tais atvejais, kai nusikaltimo vykdytojai nežinomi, kai jie mirę, kai Lietuvos teisėsauga negali jų pasiekti.

„Šitos atsakomybės viena kitą papildo, tik, Konstitucinio Teismo nuomone, Lietuvoje tiesiog trūko įstatyminių nuostatų, kurios reglamentuotų individualių vykdytojų atsakomybę“, - teigė D. Žalimas.

Jis pabrėžė, kad daugiausia problemų yra kilę dėl žalos atlyginimo taisyklių galiojimo atgal ir dėl ieškinių senaties terminų.

„Mes kalbame apie laikotarpį, kuris buvo praktiškai prieš penkis-šešis dešimtmečius, jei ne daugiau, tuo tarpu Civiliniame kodekse galiojančios žalos atlyginimo taisyklės numatyto, kad atgal negalioja. Šia prasme, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra taikoma atgal, o už tarptautinius nusikaltimus tai visiškai teisėta, tai yra tarptautinėje teisėje pripažįstama, tai ir dėl žalos atlyginimo turi būti taikomos specialios nuostatos, kurios būtų taikomos tam tikra prasme atgal“, - aiškino teisininkas.

Kreipėsi dėl trijų įstatymų

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT), kuriam kilo abejonė dėl trijų įstatymų konstitucingumo: „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ ir dėl Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo.

Konstitucinis Teismas savo ruožtu nutarė, jog įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, kuris nenumato, jog genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad tokius nusikaltimus padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą, Konstitucijai neprieštarauja.

Kaip DELFI aiškino D. Žalimas, šis įstatymas yra skirtas apibrėžti ne individualią, o SSRS teisių tesėjos – Rusijos Federacijos – atsakomybę, todėl jame ir nekalbama apie galimybę reikalauti atlyginti fizinių asmenų padarytą žalą. Panašiai savo sprendimą motyvavo ir Konstitucinis Teismas.

„Ginčytu įstatymu nėra reguliuojami nei konkrečių fizinių asmenų baudžiamosios atsakomybės už genocidą nustatymo santykiai, nei SSRS okupacijos ir aneksijos metais konkretiems asmenims ar jų šeimų nariams padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo santykiai. Taigi, nusprendė Konstitucinis Teismas, šis įstatymas buvo skirtas tarpvalstybiniams SSRS okupacijos žalos atlyginimo santykiams reguliuoti, o ne teisei reikalauti, kad genocido nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą“, - rašoma Konstitucinio Teismo pranešime spaudai.

Tuo tarpu įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, mat jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
„Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Šioje konstitucinės justicijos byloje paminėta, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti tokiai situacijai, kad žalą dėl genocido, įskaitant ir moralinę žalą, patyręs asmuo negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo“, - rašoma Teismo pranešime.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis Konstitucinis Teismas taip pat nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Išdavė ir nušovė partizanus

Į KT išplėstinė LAT kolegija kreipėsi išnagrinėjusi nuo sovietų represijų nukentėjusios ir per Šakių rajono KGB skyriaus pareigūnų operaciją tėvo Jono bei dėdės Antano Aštrauskų netekusios kaunietės Martinos Bikuličienės ieškinį 78 metų KGB papulkininkiui Vytautui Vasiliauskui ir jo bendraamžei agentei Martinai Žukaitienei.

Lietuvos apeliacinis teismas iš jų M. Bikuličienei yra priteisęs 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Tai – pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai už sovietų represijų metu padarytą žalą teismas nurodė atlyginti genocidą vykdžiusiam KGB papulkininkiui bei agentei, tačiau V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė jiems nepalankų sprendimą apskundė LAT.

Kitose bylose nuo represijų nukentėję asmenys yra pareiškę ieškinius Rusijos Federacijai, tačiau pirmąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė ją nutraukti. Teismas pabrėžė, kad Rusijai taikytina valstybės imuniteto doktrina, todėl ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.

V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė mano, kad už genocido metu padarytą žalą privalo atsakyti ne jie asmeniškai, o Rusijos Federacija.

DELFI primena, kad Kauno apygardos teismas dar 2004-ųjų vasario 4-ąją V. Vasiliauską ir M. Žukaitienę pripažino kaltais dėl genocido ir atitinkamai skyrė šešerių ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau dėl ligos nuo jų atleido.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių skyriuje tarnavęs V. Vasiliauskas 1953-ųjų sausio 2-ąją su kitais MGB darbuotojais nuvyko į Žalgirio miške esantį bunkerį, kuriame slapstėsi partizanai Aštrauskai. Apsupę bunkerį kariai užpuolė brolius ir juos nušovė.

Kur slepiasi partizanai, V. Vasiliauskui išdavė ir parodė slaptoji agentė M. Žukaitienė. Jai už juodąjį darbą buvo sumokėti 2 tūkst. rublių.

Po žudynių V. Vasiliauskas surašė nužudytųjų partizanų atpažinimo aktus ir pagal pareigybines KGB instrukcijas privalėjo jų kūnus užkasti. Kur yra nužudytųjų palaikai, KGB papulkininkis M. Bikuličienei neatskleidžia, nes esą neatsimena.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl dvylikamečio susikibo JAV ir Sovietų Sąjunga: berniukas atsisakė grįžti namo  „tėvas tik prieš mirtį pripažino, kad padarė klaidą“ (169)

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje apie Vladimirą Polovčaką skelbė beveik visos...

Vieni bankrutuoja, kiti bėga svetur (31)

Nors praėjusiais metais ne viename regione daugėjo darbuotojų, Darbo birža pranešė apie...

Buvusi Jasaičio žmona Vaida prabilo apie jo santykius su Oksana: neįleidžia į namus, keičia spynas (377)

Vaidos Klizaitės-Jasaitienės ir Simo Jasaičio santykiai truko septynerius metus, tačiau, anot jos,...

Interjero dizaino pasaka Amsterdame: viešnagė čia prilygsta nuotykiui stebuklų šalyje

Yra vietų, kur menas tampa gyvenimu, o gyvenimas – menu. Viena iš tokių stebuklingų vietų –...

„Lietuvos ryto“ jaunimas triumfavo Eurolygos jaunimo atrankos turnyre jaunieji žalgiriečiai – treti (10)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ turi daug žadančią pamainą. Sostinės ekipos talentai laimėjo Kaune...

Štai kiek kavos puodelių jums kainuoja narystė ES (3)

Briuselis 2018 metus pradėjo drąsiu, bet paprastu teiginiu: narystė Europos Sąjungoje yra labai...

Vadinamasis Jolie genas – ne toks pavojingas, kaip manyta iki šiol (1)

Moterų, kurios yra pavojingo vėžio gen o nešiotojos, onkologinės ligos atveju galimybės...

Švedijos pakilimo istorija: kodėl jiems sekasi (230)

Švedijoje susiformavusiai ekonominei ir socialinei politikai didelės įtakos turėjo šalyje...

Rokiruotė Seime: Pūką keis tikrai spalvinga asmenybė į jo vietą sėstis nenorėtų (857)

Seimui panaikinus seksualiniu priekabiavimu apkaltinto Kęstučio Pūko mandatą į Parlamentą...

Iš kelto Ryga-Stokholmas iškrito lietuvis, jo paieškos bevaisės (107)

Šeštadienį vakare iš „Tallink“ kelto „Isabelle“ iškrito lietuvis. Jo gelbėjimo...