Kryžkalnyje atidengiamas monumentas Lietuvos partizanams – kovotojams už šalies nepriklausomybę

Memorialo Kryžkalnyje atidarymo ceremonijoje dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, krašto apsaugos, kultūros ministrai, savivaldos atstovai.

„Memoriale, plieninėse Vyčio kryžiaus stelose, primenančiose partizanų skiriamąjį ženklą, įrašyti vardai laisvės kovotojų, žuvusių nuožmioje kovoje su sovietų okupantais. Pasiaukojamoje, nelygioje, daug kam atrodytų beviltiškoje kovoje už mūsų laisvę jie mokėjo didžiausią kainą – aukojo savo gyvybes. Tai buvo nepalaužiamos dvasios žmonės, iškentę pažeminimus, niekinimus, kankinimus, tačiau nepraradę orumo, vilties ir tikėjimo. Norėtųsi, kad iškilęs obeliskas kviestų kiekvieną pakeleivį stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų atminimą“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vyriausybės pastangomis užbaigtas dar prieš gerą dešimtmetį a. a. monsinjoro Alfonso Svarinsko pradėtas kilnus darbas ir pastatytas monumentas Lietuvos partizanams – pagarbos ir padėkos ženklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę.

Memorialo statybai, investicijų projektui įgyvendinti Vyriausybė 2019–2020 m. iš valstybės biudžeto skyrė 505 tūkst. eurų. Dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną, kuriuo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija, Vyriausybės kanceliarija.