Pasak jos, privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto – nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys.

2012 m. privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų. Tuo metu 2018 m. mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje.

„Pasiturintiems tėvams jų asmeninis pasirinkimas vesti vaiką į privačią mokyklą dengiamas vis didesniais visų mokesčių mokėtojų pinigų kiekiais. O mokinių tėvai už savo vaikų ugdymą valstybinėse mokyklose sumoka po du kartus – mokesčiais ir samdydami korepetitorius. Sistema yra iškreipta, o situacija kasmet blogėja“, – sako LSDP frakcijos Seime seniūnė R. Budbergytė.

Politikės teigimu, jei į privačias įstaigas ir toliau tekės vis didesni viešieji pinigai, valstybinių mokyklų tinklui jų visada trūks.

„Privačios mokyklos turėtų būti finansuojamos privačiomis įmokomis arba tik biudžetiniais pinigais, tačiau tokiu atveju privačių įmokų rinkti būtų negalima. Viešasis interesas yra rūpintis valstybinėmis mokyklomis, jų prieinamumu ir ugdymo kokybe, juk čia mokosi daugiau nei 300 tūkst. vaikų, o ne krauti verslininkams pelnus“, – pažymi R. Budbergytė.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia įstatymo projektą, pagal kurį nuo kitų mokslo metų pradžios pelno siekiančioms privačioms mokykloms gali būti nubrauktas valstybės finansavimas.

Tokių bendrojo ugdymo mokyklų, anot ministerijos, yra 13, o 2020 m. biudžeto projekte šiems mokiniams apskaičiuota 2,2 mln. eurų mokymo lėšų.