aA
Vieša kritika finansų ministrui Viliui Šapokai ir toliau tęsiasi. Tikinama, kad šio ministro vizija nesutampa su prezidento Gitano Nausėdos siekiu sukurti gerovės valstybę. Pats V. Šapoka aiškina, kad jo darbas – subalansuoti poreikius ir galimybes.
Ramūnas Karbauskis, Remigijus Žemaitaitis, Gediminas Kirkilas, Valdemaras Tomaševskis, Gitanas Nausėda
Ramūnas Karbauskis, Remigijus Žemaitaitis, Gediminas Kirkilas, Valdemaras Tomaševskis, Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Laišką dėl V. Šapokos parašė ir apie 20 tūkst. narių vienijančios Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Jame ji išreiškė susirūpinimą dėl „būsimos finansų ministro personalijos“.

Savo įžvalgomis, kodėl finansų ministras yra neteisus, feisbuke pasidalijo ir šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

DELFI primena, kad atvirą laišką G. Nausėdai trečiadienį taip pat parašė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijantis apie 50 nevyriausybinių organizacijų.

Savo ruožtu pats V. Šapoka ketvirtadienį pakartojo, ką yra sakęs anksčiau: „Mano, finansų ministro, darbas – subalansuoti visus poreikius ir galimybes bei prisidėti prie šalies gerovės kūrimo“.

Jis taip pat patikino nesiekiantis nei patikti, nei įtikti atskiroms visuomenėms grupėms, tačiau esantis pasiruošęs konstruktyviam dialogui, išklausyti konkrečius pasiūlymus.

Raštą išsiuntė koalicijos partneriams

„Būdamas Lietuvos finansų ministru V. Šapoka laikėsi neoliberalios politikos, priešinosi viešojo sektoriaus finansavimo didinimui, nors jau dabar dėl nepakankamo finansavimo viešasis sektorius nesugeba suteikti tinkamų paslaugų, o geriausi darbuotojai išeina dirbti į privatų sektorių, kuriame atlyginimai yra didesni“, – rašoma profesinės sąjungos pranešime.

Raštu, tikinama, pasidalinta su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu, „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu ir Lenkų rinkiminės akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininku Valdemaru Tomaševskiu.

„V. Šapokos vykdoma politika prieštarauja koalicijos tikslams didinti finansavimą socialinei sričiai ir kurti Lietuvoje gerovės valstybę“, – aiškina K. Krupavičienė.

Jos teigimu, V. Šapokos įvykdyta mokesčių reforma, kuriai prieštaravo profesinės sąjungos, sumažino valstybės biudžeto pajamas, padidino socialinę atskirtį, buvo naudinga tik patiems turtingiausiems ir didžiausias pajamas gaunantiems verslininkams, ir pakirto valstybės galimybes didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pensijas ir socialines programas.

Kristina Krupavičienė
Kristina Krupavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Nori, kad būtų imtasi veiksmų

„V. Šapoka pademonstravo savo neoliberalias nuostatas, kurios, mūsų supratimu, yra netinkamos, siekiant įgyvendinti pasirašytą koalicijos sutartį, kurioje numatoma per 5 metus padidinti socialinei sričiai skiriamą finansavimą iki ES vidurkio bei atitinkamai didinti perskirstymą per biudžetą.

Rengiant tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo didinimo strategiją, finansų ministras nuolatos priešinosi profesinių sąjungų siūlymams didinti viešojo sektoriaus finansavimą, kuris jau dabar yra nepakankamas, ir pasisakė tik už viešojo sektoriaus mažinimą“, – rašo K. Krupavičienė.

Profesinės sąjungos pirmininkė prašo anksčiau minėtų parlamentarų atstovauti jų interesams ir užtikrinti, kad būsimas finansų ministras nebūtų neoliberalios ekonominės politikos atstovas, vykdytų 2016 m. Seimo rinkimų metu duotus pažadus, pasirašytą koalicijos sutartį.

„Mes palaikome Lietuvos Respublikos Prezidento planus kurti Lietuvoje gerovės valstybę. Mes pasisakome už viešojo sektoriaus ir viešųjų paslaugų tinkamą finansavimą, darbuotojų atlyginimų didinimą, kuris yra dar neatstatytas po 2008 m. krizės. Prašome pateikti savo poziciją raštu, kokių veiksmų, atstovaujant rinkėjų valią, planuojate imtis“, – nurodoma aptariamame rašte.

Pasidalijo savo argumentais

Tuo metu V. Kasiulevičius, atsakydamas į DELFI publikuotą ministro V. Šapokos poziciją, aiškino, kad jis – neteisus.

„Pirma, ministro kritikai irgi galvoja apie šalį. Antra, niekas nekritikuoja vaiko pinigų idėjos, tačiau, kam ir kiek jų reikia skirti, dar galima būtų pasiginčyti“, – nurodė jis.

Pasak V. Kasiulevičiaus, vidurinioji klasė proporcingai savo gautoms pajamoms sumoka daugiausiai mokesčių ir tie sumokėti mokesčiai tolygiai perskirstomi visoms visuomenės grupėms t.y. bendram gėriui. Savo ruožtu po ministro mokesčių reformų vidurinė klasė beveik nieko nelaimėjo, išskyrus prioritetą medikų atlyginimų didinimui. Tačiau ir tai esą lemia tokios priežastys kaip auganti ekonomika ir didėjančios pajamos iš PSD mokesčio.

Vis dėlto profesorius pripažino galintis sutikti dėl gerai apmokamų darbo vietų – „Sodros“ lubų naikinimas labai naudingas gaunantiems dideles pajamas.

„Ministrui atrodo, kad jam oponuojantys ekonomistai ir visuomenininkai yra komunistai, kurie tuoj užgrobs finminą ir prispausdins pinigų“, – dar viena įžvalga pasidalijo medikas.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Kalba turėtų būti kita

V. Kasiulevičiaus manymu, fiskalinės drausmės laikymasis nėra gerovės valstybė savaime.

„Ne apie pašalpas ir mažesnius mokesčius kalba ministro oponentai. Netgi atvirkščiai – tolygi mokesčių sistema leis tinkamai finansuoti sritis, kuriose pašalpų gavėjų sumažės“, – aiškino jis.

Mediko teigimu, visuomenė nėra atskirų visuomenės grupių suma, tai – tampriai susijusių dalių, kurios nuolat sąveikauja tarpusavyje, visuma. Taigi, pavyzdžiui, bloga medicinos paslaugų kokybė trumpina žmonių gyvenimus ir eliminuoja iš darbo rinkos reikalingus specialistus. Varganas mokytojų atlyginimas tiesiogiai siejasi su sudėtingesniu mokymo kokybės užtikrinimu, o tai turi pasekmes ekonomikai. Savo ruožtu mažiau nacionalinio mokslo – mažiau patentų – mažiau ministro minimų inovacijų – daugiau atsilikimo.

„EBPO ir ES vis vardina mūsų problemas, pateikdami begales skaidrių apie taisytinas mokesčių politikos vietas, kurių pristatymas finansų ministrui vis dėlto turėtų daryti įspūdį, bet „milijardas milijonui“ lieka kertiniu ir svarbiausiu sprendimu, kuriuo didžiuojamės“, – kitą problemą įvardijo jis.

Anot V. Kasiulevičiaus, jei jau nusprendėme kurti gerovės valstybę, ministro kalba turėtų būti kita.

Ministras: veikiu galvodamas, kas naudingiausia visai šaliai

V. Šapoka trečiadienį DELFI sakė, kad jis girdi, įsiklauso ir supranta visas visuomenės grupes, bendruomenes, asociacijas, kurios siekia gerovės savo aplinkai, bet veikia galvodamas, kas naudingiausiai visai šaliai.

„Deja, neturiu tokios prerogatyvos – būdamas finansų ministru veikiu galvodamas, kas naudingiausia visai šaliai. Todėl pirmieji žingsniai buvo skurdui mažinti, padėti tiems, kam pagalbos reikėjo jau vakar. Vėliau augo atlyginimas viduriniajai klasei, kuriamos paskatos inovacijoms ir investicijos, kad kurtųsi gerai apmokamos darbo vietos. Ir tai turi derėti su fiskaline drausme, kad vieną dieną staiga visko nepritruktume. Taip kartu kuriame visos šalies gerovę.

Girdžiu, kad vieni norėtų mažesnių mokesčių, o kiti – didesnių pašalpų. Tačiau mano darbas – subalansuoti poreikius ir galimybes, todėl dar kartą pabrėžiu, kad nesiekiu nei patikti, nei įtikti atskiroms visuomenėms grupėms“, – nurodė ministras.

Pažėrė klausimų

Reaguodamas į tai, ekonomistas Justas Mundeikis priminė, kad socialinės išmokos Lietuvoje yra tokios žemos, kad net jas gaunančio asmens pajamos neviršija skurdo rizikos ribos.

„Finansų ministras V. Šapoka aiškina, kad rūpinasi vidurinės klasės pajamų augimu, nes jau neva pasirūpino socialine atskirtimi ir skurdu.

Gal ministrui reikia priminti, kad socialinės išmokos Lietuvoje yra tokios žemos, kad net jas gaunančio asmens pajamos neviršija skurdo rizikos ribos?

Galbūt ministras gali ir paaiškinti, kodėl stiprindamas vidurinę klasę (sutinku, geras tikslas), prisideda prie regresinės mokesčių reformos įgyvendinimo, kai bendras apmokestinimas gaunantiems 10 VDU tampa mažesniu, nei asmenų, kurie uždirba 2 VDU? Ir tai parodo net pačios finansų ministerijos parengta ataskaita skirta EK“, – nurodė jis.

Darbo apmokestinimo našta prieš reformą ir po jos (Finansų ministerijos nuotr.)
Darbo apmokestinimo našta prieš reformą ir po jos (Finansų ministerijos nuotr.)
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
4.1569

Top naujienos

Į Valinsko pareiškimą sureagavo ir Nausėda, ir Skvernelis: ragina nenutylėti (841)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis griežtai sureagavo į laidų vedėjo...

„Bardako“ bendrasavininkis: karantino laikotarpis nebuvo sunkiausia, o apie pelną šiemet net nekalbame (11)

Vilniaus savivaldybė nusprendė taikyti barams griežtesnius ribojimus, tačiau jų neuždaryti....

Pasiūlymas ilginti moksleivių atostogas mokyklų vadovams buvo netikėtas ir nemalonus: paaiškino, ką keičia dvi savaitės (139)

Moksleivių atostogos šį rudenį gali būti pratęstos iki dviejų savaičių – tokį siūlymą...

Nausėda įvertino koronaviruso plitimą Lietuvoje: padėtis tiek rimta, kad turime pamiršti kitus dalykus papildyta (155)

Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienį apsilankė Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre...

Kasiulevičius: jei nebeatseksime susirgusiųjų kontaktų, koronaviruso kontrolę prarasime totaliai (143)

Antradienį Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) apsilankęs šalies vadovas Gitanas...

Drama Kaune: ekskavatoriumi prieš istorinę vilą (397)

Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone, Ąžuolyno pašonėje, Perkūno alėjoje stovėjusi Art...

Rusijos specialistas skelbia nustatęs tikrąjį mirčių nuo koronaviruso mastą šalyje (30)

Buvęs Kremliaus statistikos agentūros darbuotojas teigia, kad Rusijos kasdieniai mirštamumo nuo...

Pirmoji ES šalis grįžta prie karantino papildyta (224)

Airija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare dėl augančio naujojo koronaviruso atvejų...

Teismas: 10 tūkst. eurų bauda parduotuvių tinklui „Iki“ skirta pagrįstai

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos „Iki“ skundą, kuriame buvo...

Ekspertė: kas iš tiesų yra „personalizuota“ kosmetika ir ar galima perpilti kremą į jau panaudotą pakuotę?

Ar esate girdėję apie „personalizuotą“ kosmetiką? Kai kurie prekių ženklai žada sukurti...

|Maža didelių žinių kaina