Jau senokai Kretingoje gyvenanti Laima sako, kad, ištvinus upei, seniūnas pavažinėjo, pafotografavo nuo kalniuko ir pasakė, kad didelės problemos nemato. O štai ji su garbaus amžiaus vyro mama ir sūnumi vandenį iš namų dar ir šiandien neša kibirais.

„Atsikėlusi ryte nuleidau kojas iš lovos tiesiai į balą, – Laima sako, kad pirmiausia akyse pasirodė ašaros, tačiau greit susitvardė ir puolė su vyro mama ir sūnumi kelti aukščiau šaldytuvą, baldus, viską, ką dar buvo įmanoma išgelbėti. – Kai jau ne pirmas kartas, ne taip baisu, nors vis tiek nemalonu. Namuose – apie 25 centimetrus vandens. Mano kambaryje – dar daugiau, aukščiau kauliukų, o pas vyro mamą vandens – iki pusės blauzdų.“

Anot Laimos, tokio šoko, kaip tada, kai pirmą kartą pamatė namuose vandenį, jau nebuvo. Tuomet visą giminę sukvietusi į pagalbą, nes neįsivaizdavo, ką daryti.

Vandenį kibirais semianti ir į lauką pilanti garbaus amžiaus moteris neslėpė, kad jai tai daryti nelengva, bet namus reikia kažkaip nusausinti. Laima pripažįsta, kad, jei ne sūnaus pagalba, vargu ar pati ką būtų padariusi.

Naktį namus šeima užleido stichijai – išvažiavo nakvoti pas artimuosius, nes, kol vanduo buvo pakilęs, su tuo kovoti net neverta. Grįžę antradienį kibo į darbus, tačiau net po kelių valandų iš komodų stalčių sėmė vandenį.

Kitoje upės pusėje naujakurystės nuotaika gyvenanti Loreta sako, kad jų dar įrengiamo namo vanduo nepasiekė, tačiau visas kiemas buvo užlietas. O štai kaimynai, kurių namas tik per kelis žingsnius arčiau upės, turėjo kurį laiką gyventi be elektros.

Aplankius kaimynus paaiškėjo, kad vanduo rūsį užliejo iki lubų, o būtent rūsyje stovi krosnis, tad iki dabar negali šildyti namų.

„Gerai, kad dar nėra labai šalta, bet džiovinti namus vis tiek reikia, tad reikia ir krosnies. Vandens buvo beveik sulig rūsio durų viršum, viduje apsėmė iki pat lubų. Leidžiam vandenį į kanalizaciją ir bandysim kažkaip krosnį tvarkyti. Jau kai žinojom, kad gresia potvynis, nemiegojom visą naktį, na, bet kur pabėgsi“, – sakė Regina.

Nors ne pirmas kartas, kai vanduo užlieja žmonių daržus ir namus, pasisakiusieji vieningai tvirtina, kad šįkart buvo labai staigus potvynis. Atoslūgis, tiesa, irgi staigesnis.

Visgi iki šiol tik vienas potvynis buvo sukėlęs didžiausią nerimą – kai lūžo užtvanka. Tuomet Akmenoje buvo tokia srovė, kad žmonės baiminosi net dėl savo gyvybių. Vietos gyventojai prisimena, kad tai vyko apie 2003 ar 2004 metus, vasarą.

Kretingos seniūnas Stanislovas Juknevičius sako, kad milžiniškos problemos po šio potvynio nemato, mat kasmet upė tvinsta po kelis kartus. Net šiais metais, anot jo, tai ne pati didžiausia potvynio banga. Laimei, dauguma paupio gyventojų savo turtą yra apdraudę, nes puikiai supranta, kokia gyvenamąją vietą pasirinko.

„Kasmet maždaug rugpjūčio mėnesį ir prieš šv. Kalėdas praūžia didesnių ar mažesnių potvynių. Tokio, kuris grėstų žmonių gyvybėms, šįkart nebuvo, nors turtas ir apgadintas. Gatvės šį kartą nebuvo labai stipriai patvinusios. Važinėju pas žmones, klausinėju, kokios pagalbos reikia. Turim seniūnaičius, žmonės juos labai gerai pažįsta, tad, kai tik pagalbos reikia, visada kreipiasi. Kalbėjau su viena šeima, kuri iš namų vandenį neša kibirais, nežinau, kuo galėčiau padėti jiems, upės juk neišpumpuosiu“, – DELFI sakė S. Juknevičius.

Seniūnas patarė žmonėms aktyviau sekti savivaldybės internetiniame puslapyje pateikiamą informaciją – anot jo, taip visada galės bent jau pasiruošti potvyniams, mat apie pavojingai kylantį vandenį ten visuomet pranešama. Klaipėdiečiams jau siunčiamos perspėjamosios žinutės į telefonus, tačiau Kretingos seniūnas sako, kad neskubės sekti tokiu pat pavyzdžiu.