Rusijai ir toliau grasinant dėl prekių tranzito į Kaliningradą, estai skelbia apie rusų surengtas pratybas pasienyje, pažeistą oro erdvę ir imituojamus raketos smūgius Estijos teritorijai. Lietuva kol kas nieko panašaus nefiksavo.
„Iš mūsų žvalgybos nėra jokių indikacijų, kurios dabar keltų kokį nors susirūpinimą. Tai nereiškia, kad mes neturime būti pasirengę atremti. Bet šiandien pirmiausia patiriame informacinę ataką“, – trečiadienį tikino užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Tačiau Rusija Lietuvą toliau gąsdina.
„Atsakomosios priemonės nebus diplomatinės, o praktinės. Kokios ir kada – priklausys, mes tai jau sakėme šiandien ir visas šias dienas – Lietuvai ir ES. Jos turi pakeisti savo žingsnius“, – teigė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Birželio pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Baltarusijoje. Manoma, kad ir tuomet tiek Lenkija, tiek ir Lietuva naujų grasinimų neišvengs.
„Mes neturėtume nustebti išgirdę agresyvios valstybės grasinimus“, – teigė G. Landsbergis.
„Be abejo, kai kalbama su vakarų sąjungininkais ir apie tą pačią brigadą. Tai yra situacija rodanti, kad mums tikrai reikia turėti papildomus pajėgumus čia“, – savo ruožtu sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau opozicija krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui turi priekaištų. Jų teigimu, Briuselyje ministras neapgynė Lietuvos interesų, siekiant, kad Lietuvoje atsirastų NATO sąjungininkų brigada.
„Kodėl mūsų ministras sutiko su visais siūlymais, kas trukdė jam tai įgyvendinti, kokių priemonių dabar turi imtis. Komitete išgirdome vien tik pasiteisinimus ir praktiškai pamatėme, kad ministras jau beveik rankas buvo nuleidęs“, – priekaištus A. Anušauskui vardijo Seimo opozicijos atstovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas.
Ministras tikina, kad reikia labai aiškiai atskirti lūkesčius nuo galimybių.
„Nes nenorim atsidurti Pelenės vaidmenyje, kai per naktį, sako, turi viskas atsirasti“, – kalbėjo ministras.
Tačiau opozicija pareiškė, kad jei nuolatinės vokiečių brigados Lietuvoje nebus, lauks krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimo.
„Mes pasakėme, kad jei šis tikslas nebus įgyvendintas, tai bus fiasko. Ir bus labai didelis pralaimėjimas. Ko gero krašto apsaugos ministras turės pasitraukti“, – kalbėjo opozicijos atstovas D. Gaižauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragino prisiminti situaciją prieš kelis mėnesius.
„Prieš kelis mėnesius apie brigadą iš viso nebuvo kalbama jokiuose dokumentuose. (…) Tai buvo mūsų diplomatijos nuopelnas“, – sakė L. Kasčiūnas apie brigados sąvokos atsiradimą įvairiuose dokumentuose.
Vienos nuomonės nėra ir dėl sankcijų rusų kroviniams į Kaliningradą. Dar antradienį opozicijos atstovas Saulius Skvernelis kėlė klausimą, ar sankcijų įgyvendinimas nėra nacionalinis Lietuvos performansas.
Trečiadienį politikas teigė, jog į esminius klausimus uždarame posėdyje buvo atsakyta. Bet S. Skvenelis sako, kad Lietuva turėjo kitą pasirinkimą.
„Yra variantai įvairūs. Nesakau, kad reikėjo išimties prašyti, bet reikėjo įvertinti tą atsaką, koks jis galėjo būti, mes dar nežinome, koks jis bus. Ir gal priimti kitokius sprendimus “, – po posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Vis garsiau skamba priekaištai ir dėl galimai pavėluotos Lietuvos komunikacijos, atremiant rusišką propagandą, kuri viešąją erdvę pasiekė daug anksčiau.
Sankcijas rusiškam plienui „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo įgyvendinti penktadienį, tačiau užsienio reikalų ministras G. Landsbergis apie jas prabilo tik pirmadienį, kai rusų propaganda jau atliko savo darbą.
„Savaitgalis iš tikrųjų buvo panaudotas tam, kad mes su Europos Komisija galutinai sudėliotume visus taškus ant I. Ir dėl to komentaras buvo tik pirmadienį, jau turint visą informaciją“, – aiškino G. Landsbergis.
Prezidentūra pabrėžia, kad svarbiausia, jog susidariusią situaciją vienodai vertintų visos ES valstybės.
„Turi būti pasiųsta tam tikra vieninga žinia pasiųsta, kaip mes vertiname visa tai, kaip ES valstybės. Kaip mes vertiname šitą situaciją, kai viena valstybė yra pasirinktinai išsirenkama iš viso rato, įgyvendinančių sankcijas“, – LNK sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis patvirtino, jog sankcionuotoms prekėms iš Rusijos į Kaliningradą tokie patys ribojimai taikomi ne tik vežant geležinkeliais, bet ir kelių transportu. Jis tikina, kad Rusija sankcijų įvedimui ruošėsi iš anksto.
„Srautai pradėjo kristi laikotarpyje dar iki karo pradžios. Ir po to dar tolygiai mažėjo. Jeigu pasižiūrėtume, kad sankcijos angliai įsigalios tik rugpjūčio mėnesį, šiandien anglis iš Rusijos į Kaliningradą praktiškai jau nebekeliauja“, – sakė susisiekimo ministras.
Pranešama, kad pasienio postuose šiuo metu susiformavo kelių šimtų vilkikų eilės.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
