Žinių radijo laidos pašnekovas G. Petkevičius teigė, jog karas neatleidžia klaidų tinkamai vertinant priešą.
„Iš pradžių buvo šokas – pirmomis dienomis, pirmomis savaitėmis. Ir vyravo nuomonė, kad ukrainiečiai, tikriausiai pralaimės. (…) Karinė buhalterija teigė, kad kitokios išvados net negali būti, kad ukrainiečiai pralaimės. Vėliau slinko karas, rusai net atsitraukė nuo dalinės Kyjivo apsupties. Ir visuomenę pagavo tokia euforija – kad štai tik dienų klausimas, kada ukrainiečiai laimės. Tačiau karas yra negailestingas ir jis neatleidžia klaidų, taip pat ir euforinių, kai nėra įvertinamas priešas“, – Žinių radijo laidoje sakė G. Petkevičius.
Jis kalbėjo, jog selektyvus faktų vertinimas plačiajai civilinei visuomenei yra labai būdingas.
„Tą pastebiu ir pačioje karo komunikacijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Petkevičius laidoje „Persona grata“ teigė, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje jį nustebino keliais aspektais.
„Yra du dalykai, kuriais šis karas nustebino. Pirmasis, nors mąstantys kariniai analitikai galvojo, kad taip nelabai gali būti, kaip rusai apie savo kariuomenę teigia. Tačiau ta kariuomenė buvo vertinama kaip pakankamai pažangi. (…) Bet visus analitikus nustebino, kad ta kariuomenė nėra tokia stipri, kaip ji dedasi. Pati strategija buvo pasirinkta visiškai netinkama.
Atrodo, kad buvo remiamasi duomenimis, kad ukrainiečiai pasiduos. (…) Panašu, kad buvo tikimasi pakartoti dalinį Prahos pavasario 1968 metų pavasarį“, – laidoje „Persona grata“ kalbėjo karo ekspertas.
Anot jo, pradžioje buvo siekiama sunaikinti politinę valdžią Ukrainoje. O pirmieji Rusijos kovos veiksmai šioje šalyje priminė smūgį ne kumščiu, o delnu.
„Mano galva, tikėtasi nukirsti galvą Ukrainos politinei valdžiai. Galbūt su fiziniu eliminavimu, o galbūt priverčiant Volodymyrą Zelenskį su artimiausia aplinka evakuotis. Sunku pasakyti, bet kaip sakė vienas kolega – rusai smogė ne kumščiu, o išskleista ranka, paskirais pirštais. Ir kiekvienas tas pirštas atsidūrė į ukrainiečių valią priešintis ir į jų valią ginti savo šalia. Kiekvienas iš tų pirštų buvo atmuštas, reikėjo kažką keisti strategijoje“, – sakė rašytojas.
Jis sakė negalintis pasakyti, ar Rusijos Federacija tuo metu jau buvo paruošusi planą B – atsitraukimą.
„Manau, kad galbūt ir ne. Nes pats atsitraukimas nuo Kyjivo apylinkių buvo pakankamai chaotiškas“, – savo įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi G. Petkevičius.
Karo ekspertas laidoje svarstė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje leidžia manyti, jog jų tikslas – sekinimo karas.
„Rusijos ekonomikos tos sankcijos taip stipriai neveikia, jie pinigų turi. Kodėl jiems nežaisti to sekinimo žaidimo, kuris, panašu, dabar ir vyksta“, – sakė jis.
G. Petkevičius teigė, jog faktas, kad Rusijai nepavyks užimti visos Ukrainos jau yra „beveik aksioma“.
„Ar jie puls Kyjivą aš abejočiau. Manau, kad kalbos apie dar vieną sostinės puolimą yra daugiau informacinio karo dalis. Supraskime, kad ukrainiečiai negali atitraukti visų savo pajėgų iš visų kitų krypčių ir susikoncentruoti Luhansko ar aplink Odesą, Charkivą. Jie turi laikyti tam tikrą kariuomenės dalį ir tai savotiškai palengvina Rusijos puolimą to paties Donecko kryptimi“, – tikino G. Petkevičius.
„Aš galvoju, kad rusai dabar naudoja „atkąsk ir laikyk“ taktiką, ir ta sekinimo taktika, tai bus kažkas į tą pusę“, – Žinių radijo laidoje svarstė karų tyrinėtojas G. Petkevičius.
O paklaustas apie šio karo lūžį, G. Petkevičius tikino, jog jo prognozės – vasaros viduriui.
„Tie, kas aktyviai skaito žiniasklaidą, pastebėjo kelis ekstremumus, kalbant apie prognozuojamą karo pabaigą. Vieni sako, kad tai bus jau birželio mėnesį, kiti karo pabaigą užtęsia iki dviejų metų. Aš tikriausiai šaučiau per vidurį, pagal tai, kiek ukrainiečiai gauna tos ginkluotės, kaip ji senka, kokius nuostolius patiria Rusijos Federacijos kariuomenė.
Manyčiau, kad maždaug ties vasaros viduriu ar antroje vasaros pusėje ukrainiečiai, visgi, turėtų surengti kontrpuolimą“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi karų tyrinėtojas G. Petkevičius.
Kartu jis pabrėžė, jog minėtas ukrainiečių kontrpuolimas nebus vieno mūšio pavidalu.
„Bus ne taip. Nebuvo kažkuria prasme vieno vienintelio mūšio dėl Donbaso, taip ir nebus tikriausiai vieno kontrpuolimo, kuris prasidės dieną X ir baigsis dieną Y. Manau, kad tai bus serija didelių kontratakų, kurios leis išvystyti, kaip kariškiai sako, strateginę sėkmę. Ir galiausiai Rusija bus nustumta. Tik klausimas – kur ji bus nustumta. (…) Manau, kad reikės rusų kariuomenę valyti iki pat sienos“, – kalbėjo rašytojas.
G. Petkevičius laidoje tikino, jog persilaužymas bus pasiektas, kai paskutinis Rusijos Federacijos kariuomenės gynybos ruožas Ukrainoje bus įveiktas.
„O kur sustos ukrainiečiai yra klausimas, kuris pereina jau ir į politinę plotmę. Ir didžiausi optimistai teigia, kad Donbasas ir Krymas bus ukrainiečių. Aš nesu toks optimistas, bet norisi tikėti, kad bent jau iki vasario 24–osios dienos sienų ukrainiečiai tikrai grįš“, – Žinių radijo laidoje „Persona grata“ svarstė G. Petkevičius.
