Politikas taip sureagavo į dalies konservatorių pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo norima patvirtinti pasipriešinimo okupacijai organizacijų memorandumą, smerkiantį neefektyvų teisėsaugos institucijų darbą teisiant pokario stribus bei sovietmečio kolaborantus.

„Čia negalima įvertinti niekaip kitaip, kaip tiesioginiu kišimusi į teismų darbus. Štai pažiūrėkit, priėmė tokį nuosprendį, mums jis nepatinka ir visus teisėjus pasmerkiame: jie yra sovietiniai, jie yra kolaborantai ir visokie kitokie. Mes esame visi kolaborantai, visi sovietmečiu gyvenę ir dirbę bei paklusę sovietiniams įstatymams“, - antradienį posėdyje kalbėjo Seimo narys, pats nuo 1970-ųjų iki nepriklausomybės ir vėliau dirbęs teisėju.

Jam iškart paprieštaravo žymaus Lietuvos partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė: „Tikrai ne visi Lietuvos žmonės buvo kolaborantai, toli gražu“.

Memorandumą, kuriuo smerkiamas neefektyvus teisėsaugos institucijų darbas buvusių KGB bendradarbių, skundikų ir kolaborantų bylose, parengė pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė, kurią sudarė Algirdas Endriukaitis, Balys Gajauskas, Algirdas Patackas, Petras Plumpa bei Nijole Sadūnaitė.

Dokumente dėstoma, kad sovietiniu mentalitetu pasižymintys teisėjai bei prokurorai esą angažuotai vertina Lietuvos pasipriešinimo dalyvių, partizanų veiklą bei neva dirbtinai tęsia buvusių čekistų, KGB bendradarbių ir kitų kolaborantų teismo procesus.

Memorandumo autoriai pateikė pavyzdžių, kaip, tarkime, Panevėžio apygardos teismas nusprendžia, kad 1947 m. nužudytas partizanas A. Kavaliauskas iš tiesų buvo ne partizanas, o tiesiog civilis asmuo, tad jo įskundėjas milicininkas dėl senaties nebaustinas.

Pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupė pateikė ir kitų pavyzdžių: 2004 m. Kauno apygardos teisėja savo sprendime rašė, kad okupacijos metais padarytos žalą iš nuteisto buvusio čekisto ir agentės išieškoti pagal Konstituciją neįmanoma, nes tuomet ji tiesiog negaliojo, o 2008-aisiais kitas to paties teismo teisėjas žmonių rėmėjui, kuriam dalyvaujant nušautas tremiamasis, skyrė 2 metų bausmę, įpareigodamas jį pernakt būti namuose, nesilankyti restoranuose, kavinėse ir pasilinksminimų vietose.

Tačiau kai kurie Seimo nariai tokį memorandumo tekstą įvertino kaip kišimąsi į teismų darbą: esą tokiu būdu išeitų, jog Seimas yra nepatenkintas priimtais sprendimais ir beveik verčia teismus juos pakeisti. Pasak kai kurių parlamentarų, tai pažeistų Konstitucijos valdžių atskyrimo principą.

„Mes svarstome labai sunkų sudėtingą penkiasdešimties metų istorijos laikotarpį, kurį labai sunku apibrėžti. Kiek daug žmonių ir likimų, kiek daug prasmių, kiek čia tame Seime ne spaliukų, ne pionierių, ne komjaunuolių, ne komunistų ir ne kolaborantų? Aš tiesiog noriu žvilgtelėti į kai kuriuos žmones labai atidžiai, nes su kai kuriais žmonėmis man gyvenime teko matytis daug kartų. Ir būnant tuo metu visai kitoje barikadų pusėje“, - kalbėjo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, pats gimęs tremtinių šeimoje ir sovietinių tarnybų tardytas dėl nelegalios veiklos.

Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė, kuri anksčiau yra vadovavusi Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centrui bei vadinamajai Liustracijos komisijai, kolegoms siūlė atskirti istorinį ir teisinį istorijos procesų vertinimą. Pasak jos, po tiek metų natūralu, jog teismams sunku objektyviai įvertinti vykusius procesus, nes yra išlikę mažai medžiagos, o liudininkai arba mirę, arba nepamena įvykių, arba nesutinka apie tai kalbėti.

Politikės nuomone, negalima sakyti, kad Lietuvoje nevyksta istorinis okupacijos procesų nagrinėjimas ir vertinimas, kuris pačiai tautai gali būti netgi svarbesnis už teisinį.