Tuo tarpu spalio 12 d. vyksiančiuose rinkimuose šis asmuo kandidatuoja į Seimą Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) sąraše daugiamandatėje apygardoje. Jo pavardė įrašyta 17-uoju numeriu.
K. Ramelis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas eiti paskirtas nuo 1995 m. sausio 1 d. ir ėjo jas iki 2008 m. kovo 12 d. Į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, šalia kitų, įeina ir bylų skirstymas konkretiems teisėjams.
Tačiau pats K. Ramelis sako, kad, kaip pirmininkas, nedarė įtakos K. Prunskienei palankiai susiklosčiusios bylos baigčiai, taip pat teigia, jog negalėjo turėti įtakos ir šios bylos paskyrimui konkrečiam teisėjui.
„Niekada pirmininkai neturi įtakos bylos baigčiai, nes yra tūkstančiai bylų. O aš jos (K. Prunskienės – DELFI) tuo metu net nepažinojau. Iš matymo, aišku, žinojau, bet jokių reikalų neturėjau. O skirstant bylas, tai jos skirstomos pagal numerius: man atneša 208, 209, 210 bylą, aš net turinio nežinau. Tai ir skirstau – vienam teisėjui, kitam ir taip toliau. Aš eilės tvarka skirsčiau, o bylos sudėliotos abėcėlės tvarka“, - DELFI ketvirtadienį sakė K. Ramelis.
Tiesa, jis prisiminė, kad tuomet bylą paskyrė vienai teisėjai, tačiau ji kreipėsi į jį prašydama sudaryti trijų teisėjų kolegiją, nes esą byla labai sudėtinga. Paklausus, kad kreipusis šiai teisėjai K. Ramelis veikiausiai jau turėjo žinoti apie bylos turinį, buvęs teisėjas sako, jog taip nebuvo – jam esą tik pasakė, kad byla sudėtinga ir būtina sudaryti kolegiją.
DELFI primena, kad 2003 m. gegužę Vilniaus apygardos teismas reabilitavo K. Prunskienę, kuriai prieš keliolika metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo „prisegta“ KGB bendradarbės etiketė. Šio teismo požiūriu, byloje nėra įrodymų, jog politikė sąmoningai bendradarbiavo su SSRS saugumu. Pareiškimas dėl bendradarbiavimo su KGB esą buvo sufalsifikuotas, nebuvo jokių įstaigų žinioje, gautas iš fizinių asmenų.
Šį sprendimą apeliacine tvarka siekė apskųsti Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas, kurio vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiasis Teismas patvirtino juridinį faktą, kad K. Prunskienė sovietmečiu sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad B. Gajauskas neturi teisės apskųsti minėtą sprendimą.
Pati K. Prunskienė neigia bendradarbiavusi su KGB. Ketvirtadienį politikė paskelbė, kad žada kreiptis į teismą ir siekti, kad būtų paviešinta bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl jo galimo bendradarbiavimo su KGB prisidengus Šatrijos Raganos slapyvardžiu, medžiaga.
Valstiečių liaudininkų lyderė taip sureagavo į trečiadienį LNK Žiniose parodytą filmuotą archyvinę medžiagą, kurioje K. Prunskienė prisipažįsta pati pasirinkusi Šatrijos Raganos slapyvardį. Teigiama, kad esą būtent taip ji buvo vadinama KGB dokumentuose, bet ministrė sako, jog slapyvardį rinkosi prieš vykdama į komandiruotę Vakarų Vokietijoje, o pokalbiai su KGB atstovu prieš išvykstant ir parvykus buvo „absoliučiai neišvengiami“.
DELFI primena, kad K. Prunskienei palankų sprendimą 2003-aisiais priėmė dabar jau nedirbančio teisėjo Giedriaus Baziulio pirmininkaujama kolegija (į ją taip pat įėjo teisėjai Petras Jaržemskis ir Šarūnas Račkauskas). G. Baziuliui teisėjo mantiją teko nusivilti dar 2004-ųjų liepą, kai paaiškėjo, jog jis nuslėpė avariją ir apsimetė bedarbiu.
Kad G. Baziulis buvo sukėlęs avariją ir ją nuslėpė nuo teisminės valdžios,paaiškėjo po kelių mėnesių, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Teisėjas ilgą laiką bylinėjosi su prezidentu dėl atleidimo, tačiau šių metų balandį nusprendė ieškinį atsiimti.