Anot K. Prunskienės, naujoji partija sieks harmonijos įvairiose srityse, be kita ko – ir užsienio politikoje: „Reikia siekti pusiausvyros aktyviai dirbant ir su Vakarų, ir su Rytų šalimis. Taigi suprantate, kad mūsų vieta politiniame spektre nėra kukli. Kai kurios partijos iki šiol spekuliuoja užsienio politikoje, pabrėždamos savo nedraugiškumą kai kuriems mūsų kaimynams, ignoruoja juos – Rusiją, Baltarusiją.“

Kaip suvažiavime teigė ekspremjerė, užsienio politikoje reikėtų derinti euroatlantinę integraciją ir aktyvumą bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, „nebūgštaujant ir neapsimetinėjant, kad mūsų kaimynai mums nesvarbūs kaip partneriai ekonomikoje, kultūroje, žmogiškuose tarpusavio santykiuose“.

Vėliau sveikindamas naujosios partijos steigėjus, Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas džiaugėsi šia pozicija.

Konstantinas Kosačiovas
„K. Prunskienės žodžiai bendrame politiniame fone, kuris tvyro Lietuvoje Rusijos atžvilgiu, reikalauja politinio vyriškumo. Mums tai yra brangūs žodžiais. Esu tikras, kad atsiras oponentų, kurie eilinį kartą bandys apkaltinti jus, kad esate Kremliaus ranka ar kažkokių spec. tarnybų bendradarbiai. Taip kalbantiems nerūpi savos šalies ir jos gyventojų interesai.“

„Sunku sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio“

Atremdama kritikų, abejojančių dar vienos politinės jėgos reikalingumu, žodžius K. Prunskienė pripažino, kad partijų šalyje iš tiesų daug, bet suabejojo, ar „tai iš tikrųjų žmonės, kurie yra neabejingi Lietuvos ir savo asmeninei ateičiai“.

„Sunku daugeliui profesionalų sėdėti ant atsarginio suolelio, kai nemažai mėgėjų žaidžia mūsų visų, Lietuvos likimu. Mūsų įsitikinimu, bent du trečdaliai nesėkmių, šiemet ištikusių Lietuvą, susiję su valdžios sprendimais, neįsiklausymu į profesionalų nuomonę ir pasiūlymus“, - piktinosi ekspremjerė.

Aiškindama partijos pavadinimą, ji prisiminė, jog pastaruosius du dešimtmečius dažniau kalbama apie Lietuvos Tautą. „Bet yra liaudies tradicijos, patarlės, muzika. Logiška, kad politika taip pat gali būti vadinama tuo žodžiu, jei ji iš tikrųjų atstovauja ne vienai grupei, o visai liaudžiai, jei yra orientuota į harmoniją, pusiausvyrą, siekiant subalansuoti visų visuomenės grupių interesus“, - kalbėjo K. Prunskienė.

Jos žodžiais, sunkmečiu svarbu, kad niekas neliktų užmirštas, „kad viena kuri nors visuomenės dalis, dar su valdžios pagalba ar turėdama stipresnį finansinį potencialą, nenutemptų antklodės į savo pusę“. Todėl Liaudies sąjunga esą žada siekti pusiausvyros ir kompromisų, derinti palankias sąlygas verslui, ekonomikos augimui su valstybės socialine atsakomybe, sostinės plėtrą su regionų vystymusi, kaimo ir miestų interesus, moterų ir vyrų dalyvavimą politikoje, lietuvių kultūros ir visų šalyje gyvenančių tautinių grupių kultūrinę saviraišką.