Savo pavardės atskleisti nenorėjęs pareigūnas DELFI taip pat pasakojo, kad jį nustebino teroristo elgesys: paprastai net ir kankinio mirtį pasirinkę teroristai bando trauktis, o vienas jų pats išpuolė į policininkus.
„Man užkliuvo tai, kad, vietoje to, kad bandytų užsispeisti, trauktis ir atsišaudyti, teroristas puolė į šaudančius policininkus, pasirinko kankinio mirtį, kaip ir žadėjo. Tai toks gana naujas dalykas. Nes žmoguje išgyvenimo instinktas vis tiek egzistuoja, paprastai net ir teroristai bando trauktis iki paskutinės akimirkos, užsispeisti, atsišaudyti, o jis, nors ir atsišaudė, bet puolė priekin, į kulkas. Tai nėra įprasta“, - sakė pašnekovas.
Klausiamas, kas svarbiausia vykdant teroristų paiešką, pašnekovas minėjo informaciją iš visuomenės. Jo teigimu, visuomenės parama ypač svarbi, nors svarbūs ir kiti veiksmai: patruliavimas, vietos ir pastatų patikros, miškų šukavimas, įtariamųjų telefonų, jei jie žinomi, pasiklausymas, stebėjimas iš sraigtasparnių.
Pasiteiravus, kodėl, kai broliai Kouachi užsibarikadavo spaustuvėje Dammartin en Goële miestelyje, o Amedy Coulibaly, kaip įtariama, su mergina Hayat Boumeddiene tą patį padarė košerinio maisto parduotuvėje, šturmas nebuvo vykdomas iškart, pašnekovas sakė, kad šturmas yra kraštutinė priemonė. Nepaisant to, jog teroristai paprastai nori mirti kankinio mirtimi – su jais irgi deramasi, nes visi turi silpnųjų vietų.
„Šturmas yra kraštutinė priemonė, ir visuomet išlieka rizika, kad šturmo metu gali žūti žmonės. Tai pagrindinė priežastis, kodėl bandoma derėtis“, - sakė pašnekovas.
Kaip žinoma, košerinio maisto parduotuvėje žuvo 4 įkaitai, bet, manoma, kad jie nužudyti iki šturmo. Iš viso broliai ir A. Coulibaly, kaip manoma, atsakingi už 17 asmenų mirtis.
„Žinoma, daug geriau derėtis su nusikaltėliais, kurių tikslas yra pinigai. Teroristų tikslas nėra pinigai, jų motyvai visiškai kiti, tai ideologiniai motyvai. Jeigu įprasti nusikaltėliai paima įkaitus, tai jie nori pasprukti: gyvybė ir pinigai – tai, ko jie nori. Nusikaltėliai paima įkaitus, kad gautų išpirką arba tiesiog neturi išeities, yra užspausti į kampą, o teroristai ima įkaitus, kad gautų viešumo, kad į tas žūtis, kurios bus, būtų patrauktas dėmesys“, - sakė kovos su terorizmu specialistas.
Jo teigimu, derybininkų darbas esant tokioms sąlygoms – laimėti laiko, pasistengti išvaduoti kuo daugiau gyvybių. Pavyzdžiui, viena žurnalistė iš „Charlie Hebdo“ sakė, kad užpuolikai jos nenužudė, nes ji moteris. Tai liudija, kad teroristai galbūt gali paleisti moteris ir vaikus, todėl dėl to reikia derėtis.
„Visi turi savų baimių, turi silpnų vietų“, - teigia pašenkovas.
Visi teroristai buvo žinomi – kodėl sistema nesuveikė?
Pasak Lietuvos pareigūno, sėkminga kova su terorizmu laikoma tuomet, kai slaptosios tarnybos ir teisėsaugos institutcijos užkerta kelią teroristiniams aktams. Tačiau šįkart taip nenutiko, nors apie teroristus buvo žinoma.
Kaip CNN rašo nacionalinio saugumo analitikas Peteris Bergenas, kalėjime Cherifas susipažino su Djameliu Beghalu, kuris kalėjime sėdėjo už bandymą susprogdinti JAV ambasadą Paryžuje 2001 m. Jie tapo draugais, o išėję į laisvę planavo kito radikalaus islamisto vadavimo operaciją iš kalėjimo.
Tačiau prokurorams nepavyko įrodyti Cherifo kaltumo, todėl vyras buvo paleistas. Manoma, kad 2014 m. rugpjūtį Cherifas buvo nuvykęs į Siriją ir sugrįžo.
JAV specialiosios tarnybos pranešė turėjusios informacijos iš prancūzų žvalgybos, kad vyresnysis brolis Saidas Kouachi 2011 m. buvo išvykęs į Jemeną kovoti prieš vyriausybę.
Kažkuris iš brolių taip pat lankėsi Jemene 2006 m., rašo CNN, redamasis teisingumo ministre Christiane Taubira. Abu broliai JAV buvo įtraukti į įtariamų teroristų sąrašus.
Broliai teigė atstovaujantys Jemeno Al-Qaeda atšakai.
„Vienas prancūzų kovos su terorizmu ekspertas pasakojo apie savo nusivylimą, kad nors slaptosios tarnybos iš anksto žinojo tuos žmones, įtarė juos, bet vis tik negalėjo imtis tinkamų priemonių, kad tie veiksmai būtų užkardyti. Kas vyko po to, tai yra reakcija, atsakomieji veiksmai. Natūralu, kad paskui, kaip matėme, atsirado pilna policijos specialiųjų padalinių, jie buvo gerai ekipuoti, pasiruošę, jų daug, tačiau mes žinome, kad pats sėkmingiausias dalykas, kai veiksmai užkardomi iš anksto“, - sakė DELFI pašnekovas.
Tie žmonės – islamo breivikai
Dar keisčiau, kad, atrodo, brolių Kouachi ginklų sandėlį aptiko kaimynas, kuris nepranešė apie tai policijos pareigūnams, nors jis buvo susirūpinęs, kad namuose nuolat meldžiamasi. „The Globe and Mail“ rašė, kad brolių Kuachi kaimynui kilo nerimas, mat vyrai visą dieną garsiai skaitydavo Koraną, o prasmukęs į jų namus kaimynas aptiko ginklų. Kaimyną aptiko bešniukštinėjantį, jis išsigando, bet pažadėjo nepranešti policijai ir nepranešė.
„Keistokai man atrodo. Tai per minkštas požiūris, todėl natūralu, kad paskui kenčia patys niekuo dėti gyventojai. Nes nėra aiškaus požiūrio. Mano anksčiau minėtas prancūzų ekspertas taip pat sakė, kad prancūzų sprendimų priėmėjai irgi nesusigaudo, su kuo kovojama. Sakoma, kad kovojama prieš terorizmą, paskui išstoja Nicolas Sarkozy, kuris pareiškia, jog tai ataka prieš Vakarų civilizaciją. Dabartiniai vadovai jo žodžius neigia, o paskui vėl pasako: radikalus, iškraipytas islamas yra blogai“, - sakė Lietuvos kovos su terorizmu specialistas.
Palankias sąlygas teroristams tarpti sudaro „Islamo valstybės“ egzistavimas, mat tai įkvepia kai kuriuos asmenis imtis veiklos. Pašnekovas teigia, kad didžiausias skambutis Vakarų visuomenėms yra tai, kad į terorizmą įsitraukia antrosios ar trečiosios kartos imigrantai. Jų tėvai atvyko į šalis dirbti ir užsidirbti, gyveno skurdžiau, tačiau terorizmas jiems neatrodė kaip pasirinkimas. Vaikams ir vaikaičiams jau atrodo kitaip.
Pašnekovas taip pat sako nesutinkantis, kad tarp terorizmo ir socialinės atskirties egzistuoja ryšys, mat, jo teigimu, teroristais tampa ir labai gerą išsilavinimą įgiję bei puikiomis siocialinėmis sąlygomis gyvenantys žmonės.
„Nemanau, kad lemia socialiniai dalykai. Paimkite kad ir Andersą Behringą Breiviką. Labai gerai išsilavinęs žmogus, neturintis jokių problemų nei socialiniais, nei finansiniais klausimais. Tai lemia ideologija. Apie šituos galima pasakyti, kad jie yra islamo breivikai. Taip juos galima pavadinti“, - sakė specialistas.
CNN rašęs nacionalinio saugumo analitikas P. Bergenas pabrėžė, kad broliai Kouachi savo profiliu panašūs į JAV Bostone per maratoną sprogdinimus įvykdžiusius brolius Carnajevus. Čėčėnų kilmės broliai užaugo darbininkų šeimoje Masačiūsetse, vyresnysis brolis Tamerlanas boksininku, tuo metu, kai buvo įvykdytas išpuolis, niekur nedirbo. Jis 2011 m. keliavo į Dagestaną, buvo prastai integruotas į JAV visuomenę, yra sakęs, kad neturi nė vieno draugo amerikiečio. Pasak P. Bergeno, šie broliai buvo netipiški JAV teroristai, nes šioje šalyje radikalūs islamistai paprastai būna tiek pat išsilavinę kiek eilinis Amerikos pilietis ir gauna panašias pajamas.
„Tačiau tai netinka kalbant apie musulmonus Prancūzijoje, kurie sudaro didžiausią musulmonų populiaciją Vakaruose. 12 proc. prancūzų populiacijos yra musulmonai, tačiau baisiausiai, kad kalėjimuose iš visos populiacijos 70 proc. yra musulmonai. Remiantis tyrėjais iš Stanfordo universiteto, musulmonų imigrantai Prancūzijoje turi 2,5 karto mažiau galimybių sulaukti pakvietimo į darbo pokalbį nei eilinis krikščionis, musulmonų pajamos apie 15 proc. žemesnės nei tokios pat padėties krikščionių“, - rašo P. Bergenas.
Jo teigimu, remiantis Renseignements Généraux, policijos agentūra, kuri atlieka kovos su terorizmu monitoringą Prancūzijoje, pusė musulmonų apgyvendintų priemiesčių yra izoliuoti nuo politinio ir socialinio prancūzų gyvenimo. Prancūzai tuos priemiesčius vadina jautriomis urbanistinėmis zonomis, kuriose nedarbas paprastai siekia 45 proc.