„Turbūt jau girdėjote, kad, įgyvendinant Lietuvos #SARSCoV2 sekoskaitos projektą, Lietuvoje aptikome neįprastą atmainą. Ji mūsų (...) dėmesį patraukė todėl, kad su akivaizdžia nerimą keliančia E484K S baltymo mutacija, turėjo nemažai kitų mutacijų.
Įdėmiau peržvelgę visą šios atmainos mutacijų „bagažą“, taip pat pastebėjome daug mutacijų ir delecijų bendrų pavienėms rūpestį keliančioms atmainoms (variant of concern, VOC)“, – feisbuke rašė naujasis Ekspertų tarybos narys, Geteborgo pasaulinės biologinės įvairovės centro mokslininkas, Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projekto atstovas Gytis Dudas.
Atmainai suteiktas ir vadinimas – B.1.620 .
„Nors ši atmaina kelia nerimą tiek man, tiek daugeliui mano kolegų, daugiau žinių apie ją neturime ir negalime daugiau nieko pasakyti be to, kad B.1.620, greičiausiai, panašiai kaip B.1.351 ir kitos Lietuvoje kol kas neaptiktos atmainos, sėkmingiau galės apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus atmainomis be E484K mutacijos ar pasiskiepijus. Noriu pabrėžti, kad tai reiškia didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai persirgus arba pasiskiepijus, bet tai nieko nepasako apie tokio užsikrėtimo sunkumą. Nieko negalime pasakyti ir apie jos perdavimo pakitimus ar sukeliamos ligos sunkumą sergant pirmą kartą. Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina“, – rašė G. Dudas.
Į Lietuvą atmaina pateko du kartus
Mokslininkai SARS-CoV-2 genomų duombazėje GISAID rado ir daugiau šios atmainos genomų.
„Jos labai nedaug buvo aptikta Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje ir JAV. Tokie skaičiai man sukėlė įtarimų, kad ši atmaina necirkuliuoja plačiai Europoje, o tiesiog dažnai čia užklysta“, – teigė G. Dudas.
Pasak jo, įdėmiau peržvelgus informaciją GISAID'e ir susisiekus su daugiau mokslininkų, pateikusių šios atmainos genomų į duombazę, iš viso tarp 28 (dabar žinomų) šios atmainos atvejų kitur Europoje, 4 yra keliautojai, grįžę iš Kamerūno.
„Tiesa, tikėtinus vietinius šios atmainos perdavimus jau matome Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, todėl ši atmaina gali tapti endemine Europos problema.
Peržiūrėjus visus į GISAID sukeltus SARS-CoV-2 genomus iš Kamerūno (kurių tėra ~40), radome tik tolimus šios atmainos giminaičius, kurie leidžia atkurti tik mažą šios linijos evoliucijos dalį, todėl kol kas yra daug nežinomųjų. Už tuos keliasdešimt genomų iš Kamerūno, kurie suteikia neįkainojamo konteksto, reikia dėkoti Ahidjo Ayouba iš Monpeljė universiteto, kuris (įtariu visuomeniniais pagrindais) pasirūpino, kad pasaulis turėtų bent šiek tiek sekoskaitos duomenų ir iš Kamerūno“, – rašė G. Dudas.
Mokslininko turimais duomenimis, į Lietuvą B.1.620 atmaina pateko du kartus ir abu kartus iš Europos.
„Vienas iš įvežimų aptiktas ką tik atvykusiame asmenyje ir greičiausiai ties tuo asmeniu ir pasibaigs, kitas įvežimas – inicijavo infekcijos, kuri dabar ir cirkuliavo Anykščiuose, grandinę. Šios atmainos situaciją Lietuvoje galime sekti ganėtinai akylai, palyginti su kitomis dėl Lietuvoje kai kur taikomo pakartotinio PGR testavimo E484K mutacijai tarp PGR-teigiamų ėminių aptikti“, – teigė G. Dudas.
Turime Afrikos šalių ignoravimo pasekmes
Apibendrindamas, mokslininkas pasidalino savo mintimis apie paprastą šios istorijos moralą.
„Tai, kad šią atmainą pirmiausiai pastebėjome Europoje ir vėlai yra tiesioginė (šiuo atveju) Afrikos šalių ignoravimo pasekmė. Nepadėdami Afrikos šalims vykdyti savo sekoskaitos programų (kaip mums padeda Europos Ligų Kontrolės ir Prevencijos Centrai, ECDC) ir nesuteikdami Afrikos šalims vienodos prieigos prie vakcinų (kaip mums padėjo Europos Sąjunga), sudarėme tobulas sąlygas SARS-CoV-2 plisti visame žemyne ir prisidėjome, kad informacija apie bet kokias naujas atmainas pateikiama pernelyg vėlai“, – rašė G. Dudas.
Pasak jo, visai tikėtina, kad B.1.620 kartu su „Tanzanijos“ atmaina yra tik ledkalnio viršūnė to, kas cirkuliuoja ten, kur nežiūrime.
„Kiekvienos šalies ar šalių blokų sprendimai iki šiol tebėra reaktyvūs ir trumparegiški, nors SARS-CoV-2 yra pasaulinio lygio problema, reikalaujanti pasaulinio lygio sprendimų. Mums visiems norisi tikėti, kad nubraižius žemėlapyje linijas ir pavadinus jas „sienomis“ jos įgis realios sienos savybių. Sienų uždarymai nesuvokiant tikrosios padėties (kaip įvyko Europoje su B.1.620 ir B.1.1.7, kaip buvo JAV pandemijos pradžioje) yra pandemijos teatras, t. y. priimami iš pažiūros svarbūs sprendimai be reikšmingo efekto. Pasirūpinti, kad kaimynas turėtų kuo apsirengti dažniausiai kainuoja kur kas mažiau, nei apjuosti savo namus pakankamai aukšta siena“, – teigė G. Dudas.
