Vos pagimdžiusiai Jūratei pačiai teko susigrumti su netikėtai nustatyta piktybine liga. Nekompensuojami vaistai šeimai kainavo 5 tūkst. eurų, papildomai teko mokėti didmenininkui ir dar 21 proc. PVM.
Sąskaita už vaistus
© DELFI montažas

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas Lietuvoje taikomas tik visiškai ar iš dalies kompensuojamiems vaistams.

sąskaita už vaistus
sąskaita už vaistus
© Asmeninio albumo nuotr.

„Situacija – paradoksali. Valstybė mirtina liga sergančiam žmogui nekompensuoja vaisto, pacientas turi laukti, nors visi supranta, jog onkologinėmis ligomis sergantieji neturi tokios galimybės. Žmogus ryžtasi įsigyti vaistą pats, tačiau turi valstybei sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu, valstybė už kompensuojamus vaistus moka tik 5 proc. PVM. Šioje situacijoje valstybė diskriminuoja pacientą pirmiausia todėl, kad jis negauna reikalingo gydymo, o antra, pirkdamas vaistą pats, turi sumokėti didžiulius mokesčius valstybei“, – konstatavo bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Jūratė vaikutį pagimdė 2009 m. gruodį, tačiau gydytojai itin susirūpino jos pačios sveikata. „Mano kraujo rodikliai buvo kažkokie negeri. Gavau siuntimą į VUL Santariškių klinikas, kur jau netrukus paaiškėjo onkohematologinės ligos diagnozė – ūminė leukemija“, – DELFI pasakojo šiuo metu ligoninėje gulinti moteris.

Vilnietei iš karto buvo pradėtas gydymas chemoterapija, tačiau po pirmojo kurso vėžinių ląstelių vis tiek liko. Antrasis chemoterapijos kursas jau buvo gerokai stipresnis ir atrodė, kad ir ligą pavyko pristabdyti. Belaukiant trečiojo planinio chemoterapijos kurso, atsirado moteriai tinkantis kaulų čiulpų donoras ir 2010 m. liepą buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija.

Sumokėjo 8,5 tūkst. eurų

„Po kaulų čiulpų transplantacijos įvyko labai dideli pasikeitimai – mano sveikata pagerėjo, kraujo rodikliai atsistatė, vėžinės ląstelės buvo sunaikintos. Net buvau pamiršusi, jog sergu piktybine kraujo liga, gyvenimas grįžo į įprastas vėžes. Tačiau vasaros pradžioje padėtis pradėjo blogėti. Atlikus kaulų čiulpų biopsiją paaiškėjo, jog liga atsinaujino“, – sakė Jūratė.

Kova už gyvybę jaunai mamai kainuoja tūkstančius: vaistų nekompensuoja ir dar susirenka PVM
© DELFI / Kiril Čachovskij

Birželio mėnesį ji vėl buvo paguldyta į ligoninę, ištvėrė dar vieną chemoterapijos kursą, tačiau laukta remisija neįvyko. Gydymas chemoterapija daugiau negalėjo būti taikomas. Liko du variantai: taikyti palaikomąjį gydymą arba savo lėšomis įsigyti inovatyvaus vaisto – decitabino. Ūmine leukemija sergančios vilnietės gydymui reikalingas medicininis preparatas į valstybės kompensuojamų vaistų sąrašą nepatenka.

„Vaistas tikrai labai padėjo. Po 10 dienų ciklo labai sumažėjo vėžinių ląstelių kaulų čiulpuose. Dabar reikalingas antras gydymo šiuo vaistu kursas. Gydytojų prognozės paprastos – arba įsigyji ir vartoji vaistus, arba ne. Antruoju atveju, tiesiog egzistuoji, vyksta palaikomasis gydymas, kol liga tave įveiks“, – konstatuoja mama.

Vaistą, kuris – vienintelė likusi viltis išgyventi, Jūratei įsigyti padėjo jos artimieji. „Susitelkė visa šeima, brolio vaikai labai padėjo. Iš vaistų gamintojų sužinojome, jog vieno ciklo, t. y. 10 ampulių. kaina buvs apie 5 tūkst. eurų, tačiau prie šios sumos prisidės kitos išlaidos, antkainis didmenininkui ir 21 proc. PVM. Galutinės sumos nežinojome, tačiau rinktis nebuvo iš ko. Bendra vaisto kaina siekė 8,5 tūkst. eurų. Kitam gydymo kursui reikalinga tokia pat suma“, – sakė už gyvybę kovojanti vilnietė.

Vaistas tas pats – mokesčiai skirtingi

Onkohematologonių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė situaciją paradoksalia vadino ne tik dėl to, kad savomis lėšomis vaistus įsigyjantiems pacientams valstybė netaiko lengvatinio PVM, nors kompensuojami ar iš dalies kompensuojami vaistai perkami pigiau, nes apmokestinami lengvatiniu 5 proc. PVM.

Ieva Drėgvienė
Ieva Drėgvienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pastebėjome dar vieną įdomų dalyką – pasitaiko, kad vienai to paties vaisto indikacijai taikomas lengvatinis, o kitai indikacijai – 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, t. y., tam pačiam vaistui taikomi skirtingi pridėtinės vertės mokesčiai“, – atkreipė dėmesį I. Drėgvienė.

DELFI pašnekovės įsitikinimu, dvigubų standartų tikrai neturėtų likti. Valstybė, įsigydama kompensuojamus vaistus, turėtų mokėti 21 proc. PVM, arba žmonėms, perkantiems vaistą savo lėšoms, turėtų būti taikomas lengvatinis PVM.

„Vyriausybės sprendime paminėta, kad priėmus 5 proc. lengvatinį PVM ne tik kompensuojamiems vaistams, valstybės biudžetas per metus netektų apie 12,5 mln. eurų PVM pajamų. Tačiau kyla klausimas, kiek valstybė netenka savo piliečių, o artimieji – šeimos narių?“ – klausė bendrijos „Kraujas“ pirmininkė.

I. Drėgvienės žiniomis, už 8,5 tūkst. eurų Jūratei pirktas vaistas yra receptinis, registruotas Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje jis nekompensuojamas. Mūsų pacientai nemokamai šį vaistą gauna tik klinikinių tyrimų metu, anksčiau – per Vilties programą.

„Toli gražu ne visi inovatyvūs vaistai, registruoti ES, prieinami ir naudojami daugelyje išsivysčiusių Europos šalių, dėl lėšų trūkumo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra prieinami Lietuvos pacientams. Kol jie pradedami kompensuoti ir pasiekia sergančiuosius neretai tenka laukti ir 5-10 metų“, – atkreipė dėmesį I. Drėgvienė.

Sunkiomis onkologinėmis, retomis ligomis sergantys žmonės tam tikrai atvejais patys išgali nusipirkti jiems gyvybiškai reikalingų vaistų, išleidžia paskutinius pinigus dėl galimybės išgyventi. Jiems padeda artimieji. Pasak I. Drėgvienės, logika čia paprasta – jeigu valstybė vaisto neperka, o jis yra vienintelė galimybė įveikti ligą, žmonės stengiasi iš paskutiniųjų, tačiau ar teisinga tokiu atveju juos apmokestinti ne lengvatiniu, o 21 proc. PVM mokesčiu, kokio net valstybė nemoka pirkdama kompensuojamus vaistus ligoniams?

Ciniška skaičiuoti, kiek mirštantieji sumokės į biudžetą

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, numatanti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nekompensuojamiems vaistams, jei jų apmokestinamoji vertė didesnė nei 300 eurų, siūlyta dar gegužę. Ją pateikė parlamentarė Vilija Filipovičienė.

Vilija Filipovičienė
Vilija Filipovičienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Kaip DELFI sakė Seimo narė, pacientams tai nepaprastai aktuali problema, nes kalbama apie inovatyviausius vaistus, o jie dažnai – paskutinė viltis išgyventi.

V. Filipovičienės siūlymui Seimo sveikatos reikalų komitetas pritarė vienbalsiai. Komiteto narės teigimu, kolegos puikiai suvokia, kad neįmanoma iš PSDF kompensuoti visiškai visų vaistų, tad nors mažesniais mokesčiais pacientams derėtų sumažinti brangių vaistų pirkimo naštą.

„Nežinau, kodėl Seimo biudžeto ir finansų komitetas atidėjo šį klausimą. Biudžeto praradimai, kurie minimi kaip argumentas, galėtų būti kompensuojami iš tabako ir alkoholio akcizo didinimo apie kurį kalbama“, – išeitį siūlė parlamentarė.

Jeigu labdaringos organizacijos, rinkdamos lėšas nekompensuojamiems vaistams pirkti, mokėtų mažesnį PVM, V. Filipovičienės nuomone, nesumokėta jo dalis liktų kitiems ligoniams, tad už tą pačią sumą reikalingų vaistų būtų galima nupirkti daugiau, o tokiu būdu mažėtų ir į biudžetą nesumokėto PVM dalis, „nekalbant apie tai, kad apskritai yra ciniška skaičiuoti, kiek mirštantieji turi mums sumokėti į biudžetą“.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro Narkevičiaus teigimu, įstatymo projektui nepritarė Vyriausybė. „Tačiau mūsų komitetas pasiūlė klausimo svarstymą pratęsti. Paprašėme Finansų ministerijos dar kartą paieškoti realių lėšų, kuriomis būtų galima kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio praradimą sumažinus PVM brangiems nekompensuojamiems vaistams. Mes turime pažiūrėti iš žmogiškos pusės, nes pinigai dar ne viskas. Čia reikalą turime su labai sunkiai sergančiais žmonėmis, kurie negauna kompensuojamų vaistų ir už galimybę gyventi moka savais pinigais“, – DELFI komentavo P. Narkevičius.

Prie klausimo buvo planuota grįžti šį trečiadienį, tačiau Finansų ministerija paprašė daugiau laiko, tad Seimo biudžeto ir finansų komiteto komiteto posėdyje siūlymas toliau bus svarstomas po savaitės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Italų žurnalistai „rado“ sensaciją: kruvinų žudynių istorijoje - lietuvių snaiperių pėdsakai (519)

Kas iš tikrųjų įvyko 2014-ųjų vasarį Kijeve, kai į Maidano protestuotojus pasipylė...

Jauniausias ministras po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo: kas jis? biografija (3)

27–erių metų parlamentaras Virginijus Sinkevičius ruošiasi didžiausiam karjeros šuoliui –...

Perbraižomos Lietuvos verslo ribos kursto nesutarimus (82)

Ketvirtadienį ryte kalbėdamas Žinių radijuje premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo jį į...

Užkalnis. 10 prašymų Kalėdų seneliui (161)

Dabar toks laikas, kai vaikai rašo laiškus Kalėdų seneliui ir prašo dovanų.

Vežėjai skambina pavojaus varpais: mus gali sužlugdyti (120)

Krovinių gabenimo automobiliais įmonei „Telmento transportas“, turinčiai 260 darbuotojų...

Rinktinės kelionė į praeitį: salėje dingstantis vanduo ir grotestiški griuvėsiai pašonėje (7)

Ne vieną į Vilnių atvykstančią futbolo rinktinę LFF stadionas nukelia atgal į praėjusį...

Blogiausias scenarijus: kas mūsų lauktų, jei įvyktų avarija Astravo AE (29)

Atominė elektrinė (AE) labai sudėtingas ir daugybę sistemų turintis elektros gamybos...

Garsios Lietuvos moterys virto svajonių nuotakomis (43)

Vestuves planuojančios būsimos nuotakos susiduria su daugybe iššūkių. Kokią suknelę...

Niujorko viešbutis atsisako Trumpo pavardės pavadinime dėl prezidento nepopuliarumo (2)

Niujorko Manhatano rajono Soho dalyje veikiantis viešbutis „Trump SoHo“ nusprendė atsisakyti...

Pamoka, kurią būtina išmokti: kaip paruošti tobulą bulvių košę? (12)

Ar įmanoma įsivaizduoti ką nors jaukesnio ir skanesnio už bulvių košę – šiltą kreminės...