aA
Lietuvos viešojoje erdvėje ir vadovėliuose falsifikuojama istorija, visų pirma – susijusi su II pasauliniu karu, penktadienį per knygos apie Molotovo-Ribbentropo paktą pristatymą Vilniuje aiškino ir eksparlamentaras Algirdas Paleckis, ir veteranai, ir istorijos mokytoja. Pasak buvusio Seimo nario, nepriklausomybę atgavusią Lietuvą apėmė „landsbergizmas“ ir siauras etnocentristinis požiūris, o falsifikuojant istoriją esą bandoma įtikinti žmones, kad nėra alternatyvos globalizacijai.
Josifas Stalinas (kairėje) ir Viačeslavas Molotovas (dešinėje) 1941 m. birželį
© TopFoto/Scanpix

Knygoje „Molotovo-Ribbentropo paktas XX amžiaus geopolitinių procesų kontekste“ publikuojami pernai rugsėjį Vilniuje vykusios konferencijos pranešimai, kai kurių prieškario dokumentų kopijos. Knygą 500 egz. tiražu išleido leidykla „Politika“, dalis tiražo esą išdalinta bibliotekoms.

Prieš keletą dienų ši knyga buvo pristatyta Rygoje. Šio renginio metu skambėjo žodžiai, esą Baltijos šalys 1940 m. troško sovietų valdžios, nes tuometinio režimo sąlygomis buvę neįmanoma gyventi.

A. Hitleris buvo „užaugintas“ kitiems supriešinti?

„Europoje ir pasaulyje vyksta istorijos falsifikacijos procesas. Daugiausia tai yra istorija, susijusi su II pasauliniu karu. Bandoma aukas ir budelius sukeisti vietomis, tuos, kurie išvadavo pasaulį nuo fašizmo, sutapatinti su pačiu fašizmu, – renginyje, kuris sutraukė apie pusšimtį daugiausia vyresnio amžiaus žmonių, kalbėjo A. Paleckis. – Tai daroma ne šiaip sau, o su tikslu. Šioje globalizacijos krizėje norima įteigti, kad nėra alternatyvų globalizacijai, kad pirmasis socializmo bandymas buvo toks baisus, jog kapitalizmui alternatyvų nėra. (...) Kai žmonės nebemato alternatyvų, mano, kad kapitalizmas yra neišvengiamas.“

Pasak eksparlamentaro, nepriklausoma vėl tapusi Lietuva užsikrėtė „landsbergizmu“ ir siauru etnocentristiniu požiūriu: „Pasauliniai procesai matomi per aukos prizmę. Istoriškai tai neleistina, nes vykę procesai deformuojami.“

A. Paleckis stebėjosi aiškinimais, kad Lietuvos okupacijos šaknys glūdi 1939 m., kad tam buvo ruoštasi iš anksto. „1939-ieji neatsirado nei iš šio, nei iš to. Ir I, ir II pasaulinius karus sukėlė yrančios imperijos – britų, prancūzų, kai reikėjo kovoti dėl naujų rinkų ir resursų. Fašizmas suklestėjo ne kur kitur, o būtent Europoje. Ji leido įsigalėti fašizmui, atgauti Ruro sritį. Buvo reikalavimas nesiginkluoti, bet Europa nuolaidžiavo. SSRS siūlė žaboti Vokietiją, pasirašyti paktus – Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Lietuvai, bet buvo atsisakoma tų iniciatyvų. Ne tik buvo norima supriešinti Adolfą Hitlerį ir SSRS, bet tai kilo iš socialinio klasinio požiūrio. Valdantieji Vakaruose nenorėjo, kad įsigalėtų socializmas.“

knyga
knyga
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Buvęs sostinės vicemeras, iš socialdemokratų gretų pašalintas ir dabar Socialistiniam liaudies frontui vadovaujantis A. Paleckis tvirtino, esą A. Hitleris buvo užaugintas specialiai, „kad svetimomis rankomis, kas būdinga Didžiajai Britanijai, priešai būtų supriešinti tarpusavyje“.

Lietuva tuomet esą neturėjo pasirinkimo: „Žmonės kalba iš XX a. aukštumų apie tai, kas buvo prieš 70 metų, – stebėjosi eksparlamentaras. – Praktiškai viską nusprendė didžiosios valstybės. Būtume patekę arba į Josifo Stalino, arba į A. Hitlerio rankas. Pagal pastarojo doktriną, lietuvių rasė buvo trečia nuo galo. Žemiausiai buvo žydai ir čigonai, paskui ėjo rusai su ukrainiečiais, tada – lietuviai su latviais. Estai buvo aukščiau, kaip ir kai kurios Kaukazo tautos. Lietuvių laukė Pirčiupių likimas, tarnystė. Apie jokį kitą likimą negalima kalbėti. Jokios valstybės nebūtų buvę. Būtume išgaravę kaip lašas ant įkaitingo akmens.“

Tarp kitų sovietų nuopelnų A. Paleckis paminėjo, kad mūsų šaliai pavyko atgauti Vilniaus ir Klaipėdos kraštus.

„Dabartiniai stereotipai yra tikroji Lietuvos nelaisvė. Džiaugiuosi, kad knyga padeda juos trupinti. Duodama alternatyvi ir objektyvi informacija“, – aiškino politikas.

Vadovėliai neatitinka tiesos?

Kova su „landzbergizmu“, arba kaip Stalinas lietuvius gelbėjo
Julius Lionginas Deksnys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kaip per knygos pristatymą tvirtino Karo veteranų organizacijos pirmininkas Julius Deksnys, dabar žiniasklaidoje, įvairiuose renginiuose, tarp istorikų vykstančios diskusijos „ne visada atitinka tiesą“.

Anot jo, knyga visų pirma turėtų būti naudinga moksleiviams ir jaunimui. „Kiek teko susipažinti su vidurinių mokyklų vadovėliais, šitoje knygoje pasakyta daug kas, kas turėtų būti pasakyta ir juose“, – aiškino J. Deksnys ir pažėrė buvusių įvykių neva neatitinkančių interpretacijų.

„Rašo, kad po (Molotovo-Ribbentropo) pakto pasirašymo karas tapo neišvengiamas, bet nekalbama apie Miuncheno suokalbį, Versalio sutartį. Juk I pasaulinis karas sukėlė sekusių įvykių tėkmę. „Karas suteikė Lietuvai viltį, kad antros SSRS okupacijos nebus“ – ką tai reiškia? A. Hitleris užpuolė, tai labai gerai, Lietuva – laisva ir nepriklausoma, nors Lietuvai grėsė mirtinas pavojus, kaip kitoms valstybėms, tiesiog visai Europai. Faktiškai taip ir įvyko. Jei naciai būtų laimėję karą, būtų buvusi išnaikinta visa lietuvių tauta.“

Veterano žodžiais, vadovėlių autoriai nepaaiškina, kokią kainą teko sumokėti už tai, kas buvo pasiekta. „Reikia paneigti visus teiginius, pasakyti visą tiesą, kad niekas nebūtų nutylėta“, – kvietė jis. „Didžiuosiuose laikraščiuose komentarų apie šitą knygą nėra – vadinasi, čia pasakyta tiesa ir nėra ką komentuoti“, – pridėjo J. Deksnys.

Mokytoja: Seimo nariai nežino istorijos

Kova su „landzbergizmu“, arba kaip Stalinas lietuvius gelbėjo
Angelė Ambrazienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Knygos pristatyme dalyvavusi istorijos ir visuomenės mokslų mokytoja Angelė Ambrazienė iš Radviliškio dar karščiau aiškino, esą Lietuvos žmonių žinios apie kai kuriuos praeities įvykius yra iškreiptos. „Kiek falsifikacijos... Kaip Seimo nariai nežino istorijos... Mano moksleivis kartais žino daugiau negu Seimo narys. (...) Ne servizus už 6 tūkst. Lt pirkite, o ateikite pas mane – duosiu paskaityti, kas iš tiesų vyko.“

Pedagogė aiškino „tokio politinio debilizmo gyvenime nemačiusi“ – „žmonės tiek metų nugyvenę, turintys tarybinės mokyklos atestatus, o taip nežino istorijos...“ Anot jo, 1940 m. Lietuvos prezidentu buvęs „Antanėlis Smetona pridėjo į kelnes“. Be to, A. Ambrazienės manymu, reikėtų pareikalauti kompensuoti nuostolius ir JAV – esą amerikiečiai, ne kartą žadėję padėti Lietuvai ištrūkti iš sovietų gniaužtų, suklaidino daugybę žmonių.

Po knygos pristatymo buvo parodytas dokumentinis filmas apie tai, ką XXI a. jaunimas Lietuvoje žino apie II pasaulinį karą. Filmo autoriai gatvėse moksleivių ir jaunų žmonių klausinėjo, kada karas vyko, kas jame dalyvavo ir laimėjo, ką jie mano apie šį ginkluotą konfliktą. Ne vienas iš kalbintųjų prisipažino žinantis nedaug ką, nors, pavyzdžiui, moksleiviai tvirtino, kad visai neseniai mokėsi apie šiuos įvykius. Vos vienam kitam pavyko prisiminti karo pradžios ir pabaigos datas, nugalėtojus.

Viena mergina nurodė, kad II pasaulinį karą laimėjo vokiečiai, kita šypsodamasi ištarė: „Draugystė“. Dar vienas atsakymas – „laimėjo kryžiuočiai“ – sukėlė auditorijos juoką.

Anot vieno iš filmo autorių VIktoro Orlovo, siekiama, „kad vaikai liktų akli, kad nesuprastų buvusių epochų esmės, iš jų bandoma atimti istorinę atmintį“. Jo manymu, knygą apie Molotovo-Ribbentropo paktą reikėtų įtraukta į privalomą istorijos programą mokyklose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Širinskienės kaltinimuose Gabrieliui Landsbergiui – vėl klausimai dėl žmonos verslo (486)

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai kaltina opozicinių konservatorių lyderį Gabrielių...

Atskleidė kortas: Vanagas palygino, kas iš tiesų skiriasi lietuvių Dakaro boliduose (27)

Ateinančių metų Dakaro raliui lietuviškos komandos pasiruošusios stipriai kaip niekada. Bene...

Didžiausi atlyginimai rugpjūtį: kelios įmonės darbuotojams mokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų (144)

Trys daugiausia mokančios įmonės rugpjūčio mėnesį vidutiniškai mokėjo virš 20 tūkst. eurų....

Poliklinikose neliks pediatrų, Vaidotas Urbonas tai vadina skandalu (117)

Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje nebeliks pediatrų, jų funkcijas perims šeimos gydytojai,...

Taline viešintis popiežius perspėjo Estiją prakalbo apie sekso skandalus; atnaujinta 12.38 (138)

Popiežius Pranciškus antradienį atvyko vizito į Estiją, jo vizitui Baltijos šalyse ateinant...

Vaidas Čeponis. Kuris „Žalgiris“ pajėgesnis – praėjusio ar šio sezono? (26)

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda baigė komplektavimą. Paskutinis taškas sudėties...

Po 10 metų Stano antrą kartą vedė savo mylimąją Indrę: atrodė, kad išsiskyrėme jau visam laikui (68)

Atlikėjas Stanislovas Stavickis - Stano antradienį dar kartą amžiną meilę prisiekė savo trijų...

Agnė Gilytė – apie stilisto darbą be pagražinimų: 5 mitai, kuriais vis dar tikima (1)

Mados industrija – tarsi svajonių oazė, į kurią trokšta patekti labai daug jaunų ambicingų...

Tarptautinį pripažinimą pelniusi operatorė: dažnai sakau, kad mano gyvenime įvyko didžiulis paradoksas

Už kinematografijos meno pasiekimus Lietuvoje ir tarptautiniuose festivaliuose įvertinta kino...

Strateginius valstybės planus pataria įgyvendinti kitaip: reikia leisti žmonėms veikti patiems (1)

Atliekų tvarkymas – tai sistema, kurios pertvarkymo ar atnaujinimo strategijos, atgulusios ant...