„Vertinant konkrečias pandemijos suvaldymo priemones galima teigti, jog Latvija patvirtino kur kas liberalesnį režimą nei Lietuva, nors, pastebėtina, jog Latvija, skirtingai nei Lietuva, paskelbė nepaprastąją padėtį ir Sveikatos apsaugos ministeriją paskyrė kaip instituciją, atsakingą už COVID-19 suvaldymo veiksmų koordinavimą. Nors tokios vietos, kaip sporto klubai, teatrai ir muziejai, buvo uždarytos, karantino režimai skyrėsi kalbant apie sienų kontrolę, restoranų ir barų, nebūtinųjų prekių parduotuvių darbo reglamentavimą“, – rašoma Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktoje ES valstybių narių kovos su COVID-19 pandemija strategijų ir priemonių analizėje; ji buvo atlikta Seimo nario iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Lauryno Kasčiūno prašymu.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje kovo 16 d. paskelbus karantiną su tam tikromis išimtimis uždrausta ne tik užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos. O Latvijoje nuo kovo 14 d., nors nutrauktos visos organizuotos kelionės autobusais, traukiniais, oro bei vandens transportu bei uždarytos sienos su Rusija ir Baltarusija, nebuvo uždraustos privačios kelionės automobiliais į kitas ES šalis ir analogiškai buvo galima atvykti iš kitų ES šalių.
Skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje nebuvo nurodyta užsidaryti barams, restoranams ir viešojo maitinimo institucijoms, jeigu jos sugeba teikti paslaugas pagal sugriežtintą sanitarinę tvarką ir užtikrinti, kad būtų išlaikytas būtinas atstumas tarp klientų.
Barams, maitinimo įstaigoms ir parduotuvėms leista prekiauti alkoholiu internetu nuo 8.00 iki 22.00 valandos.
Skirtingai nei Lietuvoje, nebūtinųjų paslaugų ir produktų prekybos vietoms buvo leista dirbti, bet tik darbo dienomis ir užtikrinus vyriausybės tvarkos vykdymą (atstumas tarp klientų, srautų ribojimas).
Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, grožio salonams, kirpykloms ir tatuiruočių salonams leista priimti klientus, bet tik iš anksto užsirašiusius, be to, privalu rinkti visų lankytojų asmens duomenis ir užtikrinti kitų vyriausybės nurodymų laikymąsi.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuva per tą patį laikotarpį atliko netoli 2 kartų daugiau testų, palyginti su Latvija. Atitinkamai iki gegužės 12 d. šalys atliko 70,67 ir 41,91 testų 1 tūkst. gyventojų.
„Vertinant COVID-19 užsikrėtusių asmenų mirtingumą, skirtumai nereikšmingi – Lietuva lenkia Latviją maždaug pusantro procento, tačiau, vertinant ES kontekste, abiejų valstybių mirtingumo skaičiai yra žemi. Gegužės 12 d. duomenimis, atitinkamai šalyse užfiksuotas 3,37 proc. ir 1,90 proc. mirtingumas nuo visų COVID-19 diagnozuotų atvejų, o ES – 11,88 proc.“, – rašoma dokumente.
Tyrėjai, lygindami atliktų teigiamų testų santykį su neigiamais (1 mln. gyventojų) ir nustatytų COVID-19 atvejų 1 mln. gyventojų skaičius mato, kad:
- Lietuvoje 1 iš 131 testuotų asmenų nustatyta COVID-19, o Latvijoje šis skaičius yra 1 iš 85;
- Lietuvoje 546 iš 1 mln. gyventojų nustatyta COVID-19, o Latvijoje šis skaičius yra 502 iš 1 mln. gyventojų.
Tyrėjai iš šių duomenų daro tokias išvadas:
- Mirčių nuo COVID-19 atvejų per pirmuosius du pandemijos mėnesius Lietuvoje yra gerokai daugiau nei Latvijoje.
- Lietuva atliko COVID-19 testavimą didesnei savo populiacijos daliai.
- Bendras mirtingumas nuo COVID-19 abiejose valstybėse skiriasi nesmarkiai (Latvijos skaičiai geresni), tačiau abiejų šalių atvejais mirtingumas yra žemas, palyginti su ES vidurkiu.
- Latvijoje teigiamų ir neigiamų testų santykis reikšmingai didesnis nei Lietuvoje. Paprasčiau tariant, COVID-19 teigiami testai Latvijoje yra santykinai dažnesni nei Lietuvoje. Todėl galima daryti prielaidą, jog, vykdydama testavimą panašiu mastu kaip Lietuva, Latvija galimai turėtų daugiau COVID-19 atvejų milijonui gyventojų nei Lietuva.
Įvertinti taktikas ateityje teks mokslininkams
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad šalių taikyta taktika ir strategija, valdant viruso plitimą, ateityje bus labai rimtas studijų objektas mokslininkams (epidemiologams ir infektologams).
„Yra labai daug veiksnių, kurie gali tą situaciją iškraipyti, pakeisti, vienaip ar kitaip nulemti. Mums irgi kyla daug klausimų, kodėl šalia esančių šalių situacijos tokios skirtingos“, – sakė A. Veryga.
Kalbėdamas konkrečiai apie situaciją Latvijoje, ministras teigė iš kolegų girdėjęs, kad šioje šalyje vaikų atostogos, kai paprastai žmonės išvyksta slidinėti, yra šiek tiek vėlesniu metu.
„Puikiai suprantame, kad liga nekilo pas mus. Ji buvo atvežta. Į Europą ji buvo atvežta daugiausia iš Šiaurės Italijos, kur paprastai vykstama slidinėti.
Galėjo būti ir tam tikras laikotarpis, kuris buvo palankesnis kaimyninei šaliai, kai nebuvo daug išvykusiųjų į tuos regionus. Mažiau buvo ligos įsivežta“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministras taip pat ragino nepamiršti, kad latviams ir sienų uždaryti nelabai reikėjo, kai visi aplinkui užsidarė ir įsivedė sienų kontrolę.
„Yra daug dalykų, kurie turėtų būti įvertinti. Tačiau nenorėčiau spekuliuoti, nes tai labai sudėtinga prognozuoti, žinant, kad žmonės elgiasi skirtingai, skirtingai reaguoja į įspėjimus, skirtingai jų laikosi. Yra daugybė dedamųjų, kurias reikėtų vertinti kompleksiškai, ir tai bus uždavinys ateityje mokslininkams“, – sakė A. Veryga.
TS-LKD frakcijai priklausantis Seimo narys L. Kasčiūnas sutiko, kad natūralu, jog kiekviena valstybė šioje situacijoje turi rasti vidurio kelią, – kaip apsaugoti žmones, bet visiškai neuždaryti ekonomikos.
„Tos šalys, kurios rado geresnį vidurio kelią, lengviau išeis iš ekonominės krizės. Gali būti, kad latvių pasirinktas kelias sėkmingesnis, buvo pataikyta į dešimtuką. Mes buvome arti – įvertinti galima gal aštuonetu, bet ne dešimtuku. Ateitis parodys, kiek karantino švelninimas ir ne tokia griežta kontrolė, kokia buvo pas mus, duos latviams naudos“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Kartu parlamentaras pabrėžė, kad tai, kokia bus galutinė išeitis, lemia daug dalykų – visuomenės sąmoningumas, ar žmonės laikysis socialinio atstumo, ar dėvės kaukes.
Ragina pateikti planą dėl karantino švelninimo ir užbaigimo
Kartu parlamentaras ragina premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą pateikti konkretų planą dėl karantino švelninimo.
„Verta prisiminti ir kovo mėnesį vykusias diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Tuomet TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasiūlė pasvarstyti, kad Seimas įvestų nepaprastąją padėtį. Šis pasiūlymas padiskutuoti apie tokią idėją susilaukė daug kritikos ir puolimo. Visiškai nepagrįsto ir neargumentuoto. Ir būtent dabar delsiant pateikti karantino švelninimo planą verta prisiminti, kas būtų buvę kitaip, jei Seimas nebūtų nušalintas nuo proceso“, – feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, hipotetiškai vertinant, net jei vienu ar kitu režimo variantu būtų taikomos tapačios kovos su pandemija priemonės, yra vienas esminis skirtumas – nepaprastąją padėtį gali įvesti ir atšaukti parlamentas, t. y. Seimas. Antra, Seimas galėtų nustatyti asmens teisių ir laisvių ribojimus, nepaprastųjų priemonių, kurios reikalingos kovai su pandemija, mastą.
„Žinoma, nepaprastoji padėtis suteikia galimybę parlamentui varžyti žmonių privatų gyvenimą, kontroliuoti susirašinėjimą ir pokalbius telefonu, neužtikrinti būsto neliečiamumo, riboti teisę laisvai reikšti įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, laisvai kilnotis, riboti piliečių teisę burtis į partijas ir asociacijas, rinktis į taikius susirinkimus. Bet tai nereiškia, kad visos tos konstitucinės teisės ir laisvės būtų ribojamos ir juo labiau kad tokie ribojimai šiuo atveju nereikalingi.
Seimas būtų galėjęs aiškiai aprašyti, kokios ribojančios priemonės būtų laikinai priimtos ir Seimui apsisprendus atšauktos. Taip pat Seimas galėtų sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją – Seimo stebėtojus – ir nustatytų jų įgaliojimus. Tai reiškia, kad parlamentas atliktų svarbų vaidmenį kovojant su šia sveikatos krize ir jos sukeltomis socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis“, – teigė L. Kasčiūnas.
O dabar, karantino metu, pasak parlamentaro, Seimas, galima sakyti, nustumtas į šalį, tai reiškia ir mažą parlamento indėlį reaguojant į nuolat besikeičiančią situaciją COVID-19 kontekste, ir ribotas demokratinės arba parlamentinės kontrolės galimybes.
„Šiandien Lietuva yra tapusi nutarimais valdoma vyriausybine valstybe. Reikia matyti ir politinius veiksnius, kurie, turint omenį rinkiminį ciklą, t. y. artėjančius Seimo rinkimus, yra neabejotinai svarbūs. Vyriausybė karantiną gali tęsti tiek, kiek jai yra naudinga ir politiškai, nes pandemijai suvaldyti reikalingų sprendimų priėmimas, jų nuolatinis pateikimas Vyriausybei ir valdantiesiems garantuoja didesnį matomumą.
Nepaprastosios padėties režimas ir ypač nepaprastosios padėties kontrolės komisijos darbas komunikuojant apie pandemijos suvaldymą, politinės diskusijos nustatant nepaprastąsias priemones užtikrintų didesnį matomumą mokslininkams, ekspertams. Užtikrintų ir nuomonių įvairovę. O, svarbiausia, kad karantino pratęsimas ar jo atšaukimas nebūtų naudojamas valdančiosios politinės jėgos interesams įgyvendinti ir sprendimas jį tęsti ar atšaukti priklausytų ne nuo vieno ar dviejų žmonių“, – teigė L. Kasčiūnas.
Latvija jau irgi švelnina karantino režimą
Gegužės 12 d. duomenimis, Latvijoje buvo atlikta 81 246 COVID-19 testai, nustatyta 951 užsikrėtimo atvejis ir užfiksuota 19 mirčių.
Nors, viena vertus, kovo 12 d. šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, kita vertus, Vyriausybė patvirtino palyginti liberalias izoliavimosi ir kitokio visuomeninio ribojimo priemones. Nustatyti tokie principai:
- Valstybės ir vietos valdžios institucijos, įvertinusios galimybes, kiek įmanoma, užtikrina nuotolinį darbą.
- Norėdami vesti vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tėvai privalo pateikti įstaigai rašytinį pareiškimą – informuoti, kad vaikas ir šeima nėra lankęsi jokioje COVID-19 paveiktoje valstybėje, nėra bendravę su COVID-19 paveiktais asmenimis, ir patys tėvai neturi galimybių užtikrinti vaiko priežiūros.
- Mokymasis visose švietimo įstaigose vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus centralizuotus valstybinius egzaminus. Mokymasis turi būti nutrauktas visose kultūrinio, sportinio, profesinio ugdymo įstaigose ir būreliuose (treniruotės, varžybos ir repeticijos).
Visi vieši renginiai, susitikimai, demonstracijos ir piketai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 200 žmonių, uždraudžiami ir atšaukiami. - Piliečiai raginami susilaikyti nuo užsienio kelionių. Turizmo paslaugų teikėjai turės pasiūlyti atidėti ir neplanuoti turizmo kelionių į COVID-19 paveiktas šalis ir teritorijas. Verslo kelionės ir komandiruotės į COVID-19 paveiktas šalis ir teritorijas turi būti atšauktos, atidėtos ir, kiek įmanoma, neplanuojamos.
- Turi būti užtikrinta, kad asmenys, jaučiantys ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų, nebūtų įdarbinami vietose, kuriose gali kilti pavojus kitų žmonių sveikatai (pagal Ministrų kabineto reglamentą Nr. 477 „Darbų, susijusių su potencialia kitų žmonių sveikatos rizika, nuostatai“; „Privalomų sveikatos patikrinimų atlikimo tvarką“ (2018 m. liepos 24 d.).
- Sveikatos priežiūros įstaigos, socialinės globos įstaigos ir sulaikymo centrai riboja trečiųjų asmenų vizitus, išskyrus atvejus, kai įstaigos vadovas turi leidimą vykdyti pagrindines funkcijas. Kalėjimų administracijos vadovo sprendimu gali būti apribotos įstatyme nurodytos kalinių teisės.
- Asmenys ir jų kontaktiniai asmenys, kurie grįžo iš COVID-19 paveiktos šalies ar teritorijos, imasi specialių atsargumo priemonių, įskaitant 14 d. saviizoliaciją ir kt.
- Valstybinės greitosios medicinos pagalbos stoties ir ligoninių gydytojams, taip pat Ligų prevencijos ir kontrolės centre dirbantiems epidemiologams leidžiama dirbti viršvalandžius, viršijančius Darbo įstatyme nustatytą maksimalų viršvalandžių laiką, bet neviršijantį 60 valandų vienam asmeniui per savaitę. Sveikatos apsaugos ministerija iš valstybės biudžeto programos „Lėšos nenumatytiems atvejams“ prašo papildomų finansinių lėšų, skirtų sumokėti už viršvalandžių darbą.
Kovo 29 d. Vyriausybė papildė kovo 12-osios įstatymą dėl nepaprastosios padėties sugriežtintais reikalavimais. Nuo tos dienos visi asmenys privalėjo laikytis 2 metrų atstumo ir epidemiologinės saugos viešose patalpose ir lauke. Išimtis buvo taikoma 2 asmenų susibūrimams ir asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, arba tėvams ir jų nepilnamečiams vaikams, jei jie negyvena tame pačiame namų ūkyje.
Nauji apribojimai taip pat draudė bet kokius privačius renginius (išskyrus laidotuves), viešus renginius, susitikimus, eitynes, piketus, sportą patalpose ir religinius susibūrimus. Prekybos ir viešojo maitinimo vietose vis dar leidžiami didesni asmenų susibūrimai, išlaikant 2 metrų atstumą ir laikantis saugos priemonių. Taip pat priimta tvarka, suteikianti atsakingoms valdžios institucijoms teisę reikalauti elektroninio ryšio operatorių informacijos apie konkrečius asmenis epidemiologinio tyrimo tikslais. Asmenys įpareigoti pateikti darbdaviui informaciją apie savo sveikatos būklę, kiek tai yra svarbu atliekant darbą.
Gegužės 7 d. Latvijos vyriausybės priėmė sprendimą pratęsti nepaprastąją padėtį iki birželio 9 d., tačiau sušvelninti arba panaikinti kai kuriuos apribojimus. Nuo gegužės 12 d. taikomos žemiau nurodytos priemonės:
- Leidžiami susibūrimai iki 25 žmonių, jei jie laikosi mažiausiai dviejų metrų atstumo vienas nuo kito, o, kalbant apie vidaus renginius, – jų trukmė iki 3 val. Renginiams organizuoti taip pat būtinos tinkamos dezinfekavimo priemonės.
- Palaipsniui leidžiama atsidaryti pirmosioms kultūros įstaigoms: muziejams, bibliotekoms, archyvams ir privačios kultūros įstaigoms, tokioms kaip kino teatrai ir koncertų salės. Siekiant minimalizuoti riziką, Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija, parengė „sanitarinį protokolą“, kuris taps privalomas tiek valstybės, tiek vietos valdžios, tiek privačioms kultūros įstaigoms. Minėtos įstaigos galės palaipsniui atsidaryti lankytojams tik tada, kai kiekviena iš jų įvykdys „sanitariniame protokole“ nustatytus reikalavimus.
- Darželiai atidaromi penkerių ir šešerių metų vaikams.
- Poilsio ir pramogų vietas, įskaitant restoranus, galima atidaryti ilgesniam laikui – nuo 07.00 iki vidurnakčio.
- Laikantis taisyklių taip pat leidžiama organizuoti bekontakčio sporto treniruotes.
- Trijų Baltijos šalių ribose leidžiama atnaujinti kelionių ir turizmo paslaugas.
Lietuvoje karantinas nors ir švelninamas, tačiau pratęstas iki gegužės 31 dienos. Neatmetama, kad jis bus tęsiamas ir toliau.