aA
Konstituciniam Teismui teks spręsti dėl pensijai kaupiančių žmonių teisėtų lūkesčių ir automatinio jų įtraukimo į sistemą nepatvirtinus tokios valios parašu. Konservatorių inicijuotą kreipimąsi jau parėmė opozicija, valstiečiai-žalieji savo ruožtu irgi rengia atskirą kreipimąsi.
Atlyginimas
© Vida Press

Apie tai DELFI patvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas iš valstiečių-žaliųjų frakcijos Stasys Jakeliūnas.

Valstiečiai-žalieji taip oponuoja opozicijos kreipimesi KT išdėstytam argumentui, kad pakeistais įstatymais paneigiami antroje pensijų sistemoje jau dalyvaujančių piliečių teisėti lūkesčiai.

Opozicija savo argumentą grindžia tuo, kad dėl pensijų reformos iš valstybės biudžeto pervedama dalis sudarytų tik 2 proc., skaičiuojamus nuo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.

„Kyla reali grėsmė, jog dabar antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Nes siekiant realiai pasiteisinančio kaupimo lygio ankstesniuose sprendimuose buvo įtvirtinta, kad įmokos į pensijų fondus augs iki 5,5 procento. Galų gale, tokia reforma apskritai paneigiama kaupiamosios pensijos esmė“, – pranešime spaudai teigė konservatorė Gintarė Skaistė.

S. Jakeliūnas siūlo išsiaiškinti, kas iš tikrųjų pažeidė žmonių lūkesčius. Kovai jis rengėsi jau kurį laiką. Klausimo, kuris sukosi jo galvoje, dėmesio centre – antrosios pakopos finansavimo šaltiniai ir paskolų teikimas „Sodrai“.

„Aš išanalizavau visas baltąsias knygas ir net jų projektus, ne tik galutinę versiją. Ten buvo toks teiginys, kad vienu metu vykdyti pensijų reformą ir indėlių atkūrimą nėra galimybių, nes tam reikia daug lėšų. Indėlių atkūrimas buvo įvykdytas, o pensijų reformai, kokia vyksta keliolika metų, lėšų nebeliko, todėl antroji pakopa iš esmės yra finansuojama einamųjų įmokų ir išmokų sistemos (tai yra „Sodros“) lėšomis, ko neturėjo būti“, – sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, tuose dokumentuose buvo nurodyta, kad asignavimai turėjo būti skiriami iš valstybės biudžeto: tai yra privatizavimo fondo lėšų arba papildomų mokesčių.

„Nei vieno, nei kito nebuvo padaryta. „Sodra“ sumokėjo apie 2 mlrd. į antrąją pakopą, tuo tarpu asignavimų iš valstybės biudžeto buvo skirta apie 850 mln., tai skirtumas apie 1,2 mlrd. Gali būti apskritai keliamas klausimas, ar neturėtų būti kompensuota pačiai „Sodrai“, – sakė S. Jakeliūnas.

Kels atsakomybės klausimą

Pasak jo, „tie teisėti lūkesčiai“ buvo grįsti, švelniai tariant, neaiškiomis prielaidomis, kurias kritikavo ir Valstybės kontrolė. Ji, S. Jakeliūno teigimu, 2005 ir 2008 metais išvadose parašė, kad Vyriausybė nėra numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių pensijų reformai, o konkrečiai antrajai pakopai, ir rekomendavo tai padaryti.

„To nebuvo padaryta. Jeigu nėra finansavimo šaltinio, ir kažkas priima sprendimą finansuoti antrąją pakopą tokiu būdu, tai iš esmės turbūt yra sukurti ydingi klaidingi lūkesčiai. Ir turėtų būti atsakomybė tų asmenų arba institucijų, kurios priėmė tą sprendimą“, – sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, šiuo metu rengiamas kreipimasis į KT dėl antrosios pakopos finansavimo šaltinių ir paskolų teikimo „Sodrai“.

„Be jokio teisinio ir finansinio pagrindo „Sodrai“ buvo suteikta daugiau kaip 3 mlrd. paskolų, už kurias „Sodra“ sumokėjo 1,1 mlrd. palūkanų. Kas už tai yra atsakingas, ir kas dėl to atsakingas - taip pat bus klausimai suformuluoti KT“, – sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, tai prasidėjo nuo 2009 m. ir tęsėsi iki 2017 m. imtinai. Nuo šių metų sausio 1 d. skola yra panaikinta.

Kelia klausimą dėl žmonių teisėtų lūkesčių atstovavimo

S. Jakeliūnas sakė, kad kyla klausimas, ar iš tikrųjų buvo atstovaujama sistemoje dalyvaujantiems žmonėms.

„Galima kelti klausimą, ar nebuvo pažeisti tikrieji antrosios pakopos (kaip pensijų sistemos) dalyvių lūkesčiai, kadangi jų „Sodros“ pensija sumažėjo nuo kelių iki keliolikos procentų, o jų sukaupta suma nepavirto pensija. Tai yra, jie nesukaupė tiek, kad galėtų įsigyti anuitetą. Kelčiau klausimą, ar nepažeisti šių žmonių lūkesčiai, ir ar jiems kas nors atstovauja. Akivaizdu, kad konservatoriai su kitais opozicijos atstovais realiems lūkesčiams neatstovauja“, – sakė S. Jakeliūnas.

Ginčų centre ir automatinis įtraukimas

Opozicija savo kreipimesi į KT kvestionuoja ir „automatinio“ asmenų iki 40 metų įtraukimo idėją. Pasak jų, tai galbūt pažeidžia konstitucinius sutarčių laisvės, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir vartotojų teisių apsaugos principus.

S. Jakeliūnas tokios grėsmės nemato. „Jeigu žmonės bus tinkamai informuojami, o tai tikrai vyks nuo rudens, tai jie turės galimybę rinktis. Automatinis įtraukimas skirtas tam, kad būtų užtikrintas kuo didesnis dalyvavimas“, – sakė jis.

Politikas nemato bėdos, kad žmonės į sistemą paklius neišreiškę savo valios parašu, liudijant, kad tikrai supranta, kur jie yra įtraukiami.

„Pats Mykolas Majauskas, kuris inicijavo šitą kreipimąsi, jis argumentuoja, kad dėl organų donorystės kitose šalyse – Danijoje, Švedijoje, yra automatiškai žmonės įtraukiami į donorystės programas, ir tuo atveju jam tinkamas toks dalyvavimas. Šiuo atveju netinkama, nors jis nekvestionuoja, kad kaupimas turi būti“, – sakė S. Jakeliūnas.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak jo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertas, kuris lankėsi Lietuvoje pernai ir tikrino antrosios pakopos teisinės bazės atitikimą EBPO rekomenduojamiems standartams, rekomendavo netgi privalomą dalyvavimą antrojoje pakopoje. Su darbdavių dalyvavimu, taip pat privalomu.

S. Jakeliūno teigimu, dabartinis variantas yra tarpinis, kadangi privalomas dalyvavimas keltų dar daugiau abejonių.

Klausimų kelia anuitetų rinkos monopolizavimas

Kreipimesi į KT Seimo nariai iš opozicijos taip pat akcentuoja, jog anuitetų rinkos monopolizavimas valstybės rankose galimai pažeidžia Konstituciją.

S. Jakeliūnas tam atremti remiasi 2012 m. Pasaulio banko ekspertų rekomendacija dėl rizikos vertinimo Lenkijai.

„Gyvybės draudimo kompanijos, o ypač dabar žemų palūkanų normų aplinkoje, gali bankrutuoti, ir yra bankrutavusios dešimtimis, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. Viena iš rizikų yra bankroto rizika. Taip ji būtų bent jau reikšmingai sumažinama“, – sakė S. Jakeliūnas.

Be to, pasak jo, dabartinė sistema leidžia užtikrinti didesnes išmokas.

„Sukauptos sumos yra ir ateityje bus pakankamai nedidelės. Centralizuotas anuiteto tiekėjas užtikrina didesnę išmoką. Individualus anuiteto tiekėjas, nežino, kiek žmonių į jį kreipsis. Jis skaičiuoja individualią riziką, ir dalina tą sukauptą sumą paprastai iš 20 arba 22.

Jeigu kreiptųsi visi anuiteto galimi gavėjai, rizika skaičiuojama kitaip, ir tada ta sukaupta suma dalinama iš 15 arba 17. Rezultatas yra 30-40 proc. didesnė išmoka“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Seimas ir prezidentė pritarė reformai

Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.

Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).

Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos pradžioje pasirašė pataisas dėl pensijų kaupimo reformos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sudarė būsimų eurokomisarų reitingą: Sinkevičiaus pozicija – pavojinga (22)

Pasibaigus kandidatų į Europos komisarus klausymams Europos Parlamente (tų, kuriuos prileido prie...

Gyvai / Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui tiesioginė transliacija (64)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Matijošaičio patarėjų komandą papildė Rūta Meilutytė (89)

Prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportinę karjerą baigusi Rūta Meilutytė. Kaune...

Policija sulaukė Ušacko brolio kraujo tyrimų (165)

Avariją sukėlęs Vygaudo Ušacko brolis buvo neblaivus, tai patvirtino kraujo tyrimų rezultatai.

Vilniuje buvo sulaikytas jaunas pareigūnas: kratų metu rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų (49)

Penktadienį Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos pareigūnai sulaikė pareigūną ir atliko...

Prezidentūra jau suskaičiavo, kiek pinigų reikės išleisti didesnėms pensijoms (91)

Prezidento Gitano Nausėdos siūlomas spartesnis pensijų didinimas valstybei per artimiausius...

Vladimiras Laučius. Turkų puolimas Sirijoje: kur mus visus tai veda (104)

Kai prieš daugiau nei trejus metus mane pasikvietė pokalbio tuometis Prancūzijos ambasadorius...

Įvertino Karbauskio norą užimti Seimo vadovo kėdę: jis nori tik pažaisti (58)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos bendražygis Bronislovas...

„Grybavimo“ ir muštynių „Glory“ kovoje išvengęs Maslobojevas: iš ringo lipau apimtas ekstazės (14)

„Iš pradžių vaiko gimimas, paskui „Glory“ turnyras, o dar laukia WAKO pasaulio kikbokso...

„Vilniaus degtinė“ tęsia provokacijas: ironiškoje reklamoje – nealkoholinis šampūnas (56)

„O ką, jeigu nealkoholinis šampūnas?“ – naujoje reklamoje teiraujasi „Vilniaus degtinė“....