Kaip matyti iš ataskaitos, per minėtą laikotarpį įgyvendinta vos ketvirtadalis planuose numatytų priemonių. Seimas, turėjęs ir galėjęs tapti kovos su korupcija vėliavnešiu, savo pareigas atliko pasyviai. Tik praėjusį antradienį Seimo nariai iš antro karto pagaliau priėmė vieną pagrindinių visos programos įstatymų - Teisėkūros pagrindų. Tačiau dalis svarbių projektų iki šiol dūla politikų stalčiuose.

STT duomenimis, per pastaruosius pusantrų metų valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos vykdė 63 kovos su korupcija plano priemones. 49 iš jų turėjo būti visiškai įgyvendintos, 14 - vykdomos iki metų pabaigos. Tačiau, kaip teigia STT, tikrovėje pavyko įgyvendinti vos 13 priemonių (neįskaičiuotas prieš porą dienų priimtas Teisėkūros pagrindų įstatymas) - ketvirtadalį iš numatyto plano. Prioritetine vadinamai kovai su korupcija teisėkūros srityje turėjo būti įgyvendinta 17 iš 19 priemonių, pavyko - vos 4. Šiai veiklai dėmesio pritrūko ir Seime. Iki šiol nepriimtas Peticijų įstatymas, eilės laukia Viešojo administravimo įstatymo pataisos, numatančios, kaip turi elgtis valstybės tarnautojas ar pareigūnas, patiriantis neteisėtą suinteresuotų asmenų poveikį.

Teismų ir teisėsaugos institucijos įgyvendino 2 iš 5 korupciją turinčių mažinti priemonių, sveikatos apsaugos - 1 iš 4. Viešojo administravimo bei valstybės tarnybos srityje sugebėta įdiegti vos 3 iš 13, ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje - 3 iš 7 priemonių. Antikorupcinio švietimo ir viešųjų pirkimų srityse apskritai neįgyvendinta nė vienos priemonės, nors buvo planuotos atitinkamai 5 ir 7.

Be kita ko, STT konstatavo, jog nepaisant įvairių pastangų per minėtą laikotarpį nepavyko pasiekti, kad pasitikėjimas politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe ir kitomis institucijomis padidėtų ne mažiau kaip 10 proc.