Italai viliasi, jog visgi sulauks ES šalių paramos, juolab kad prašymas buvo išsiųstas: pasidalyti gyvybiškai svarbiais daiktais. Kol kas – niekas nieko nesiuntė.

ES šalių solidarumo su italais stoka rodo didesnę problemą: ką Europos šalys darytų, jei vieną iš jų ištiktų dar didesnė krizė?

Prašė pagalbos

Ekstremalių situacijų valdymo koordinavimo centras visą parą stebi padėtį, ir kai ES valstybė narė nebegali savarankiškai įveikti krizės, ji gali kreiptis į krizių centrą. Centras persiunčia apeliaciją kitoms valstybėms narėms, kurios gali padėti savanoriškai.

Pavyzdžiui, prieš dvejus metus visoje šalyje išplitus pražūtingiems miškų gaisrams, Švedija kreipėsi į šį centrą pagalbos. Portugalija tuomet atsiuntė du gaisrų gesinimo orlaivius; Vokietija penkis sraigtasparnius ir 53 ugniagesius; Lietuva – vieną sraigtasparnį, o Norvegija aštuonis. Prancūzija išsiuntė 60 ugniagesių ir du orlaivius; Danija – 60 ugniagesių; Lenkija išsiuntė per 130 ugniagesių ir daugiau nei 40 gaisrinių automobilių. Italija pati pavojingo miško gaisrų sezono metu išsiuntė du lėktuvus.

Tai buvo galingas ES valstybių savitarpio pagalbos pavyzdys. Italija apie viruso protrūkį šalies viduje pranešė 2020-ųjų sausio 31 d.

Sausio 31 d. Italijos ministrų taryba paskyrė civilinės saugos vadovą Angelo Borrelli specialiuoju komisaru, atsakingu už COVID-19 ekstremalią situaciją. Kovo 14-ąją pranešta, kad bendras patvirtintų atvejų skaičius pasiekė 21157, o mirčių skaičius pasiekė 1441.

Iki kovo 16 d. buvo skelbta, kad nuo viruso mirė 2 158 žmonės. Žuvusiųjų skaičius per pastarąsias 48 valandas padidėjo daugiau nei 700, o patvirtintų atvejų skaičius ir toliau didėja – keliais tūkstančiais kiekvieną dieną – rašo žinių portalas thelocal.it.

Kovo 17-ąją užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius jau pasiekė 27980.

Dar praėjusį mėnesį, kai COVID-19 pradėjo sparčiai plisti Italijoje, šalis kreipėsi pagalbos per Ekstremalių situacijų koordinavimo centrą. „Mes paprašėme tiekti medicininę įrangą, o Europos Komisija persiuntė apeliaciją valstybėms narėms. Bet tai neveikė“, – žurnalui FP sakė nuolatinis Italijos atstovas ES Maurizio Massari.

ES valstybės narės, savo ruožtu, pačios susirūpinusios, kad nepritrūktų atsargų savo ligoninėms, pacientams ir medicinos personalui. Tačiau nė viena Europos šalis dar nenukentėjo taip smarkiai kaip Italija, Ispanija ir Prancūzija.

Kovo 14-ąją Suomijoje skelbti 225 atvejai, Italijos kaimynėje Austrijoje 655; Portugalijoje yra 169 atvejai; Airijoje 90; Rumunijoje 109; Lenkijoje 93; Bulgarijoje 37; Vengrijoje 25 atvejai.
„Akivaizdu, kad skirtingos šalys skirtingai supranta grėsmę. Koronavirusas kelia globalią ir europinę grėsmę, kuriai reikia Europos reagavimo, tačiau kitos šalys taip negalvoja.“

Artėjant kovo 12 d. vidurnaktį į Romą nusileido lėktuvas iš Kinijos, atgabenęs devynis medicinos ekspertus ir 31 toną medicininių atsargų, įskaitant intensyviosios terapijos skyriaus įrangą, medicinines apsaugos priemones ir antivirusinius vaistus. Maždaug tuo pačiu metu į Italiją atvyko kinų sunkvežimis, atvežęs daugiau kaip 230 dėžių medicininės įrangos.

Italijai, jau ir anksčiau yra tekę patirti Europos solidarumo stoką. Per 2015-ųjų pabėgėlių krizę į ES teritoriją atvyko apie 1,7 milijono žmonių, daugiausia į Italiją ir Graikiją. 2017-aisiais kai kurios ES valstybės narės atsisakė juos priimti pagal solidarumo schemą.

Koronaviruso krizė, pasak M. Massari, yra panaši į pabėgėlių krizę – šalys, kurios nėra tiesiogiai paveiktos, dažniausiai nenori padėti: „Akivaizdu, kad skirtingos šalys skirtingai supranta grėsmę. Koronavirusas kelia globalią ir europinę grėsmę, kuriai reikia Europos reagavimo, tačiau kitos šalys taip negalvoja.“

Kodėl Italijoje koronaviruso protrūkis toks nesuvaldomas?

Kol nebuvo pranešta apie pirmąjį atvejį, Codogno, šiaurinėje Italijos dalyje esančioje ligoninėje užfiksuotas neįprastai didelis plaučių uždegimų atvejų skaičius, – laikraščiui „La Repubblica“ sakė skubios pagalbos skyriaus vedėjas Stefano Paglia. Jis teigė, esą įmanoma, kad pacientai, kuriems buvo virusas, buvo gydomi tarsi jie turėtų sezoninį gripą. Sveikatos priežiūros įstaigos, priimančios šiuos pacientus, galėjo tapti infekcijos vietomis, padedančiomis platinti virusą.

Dėl ligos protrūkio labiausiai nukentėjo šiauriniai Lombardijos regionai, Veneto, Emilijos-Romanijos regionai. Koronaviruso atvejai buvo patvirtinti visuose 20 šalies regionų.


Kadangi virusas plinta nepastebėtas, kai kurie Italijos pareigūnai mano, kad būtent tai ir yra tokio didelio mirties atvejų ir sergančiųjų skaičiaus didėjimo šalyje priežastis. Esą koronaviruso epidemija prasidėjo nepastebimai, kas reikštų, kad iki to laiko, kol tai buvo suprasta, įvyko daug perdavimo grandinių.

Kai kuriuose oficialiuose Italijos šaltiniuose teigiama, jog šalyje, kurioje jau patikrinta apie 42 tūkst. žmonių, gali būti ir daugiau koronaviruso susirgimų atvejų, todėl reiktų taikyti dar išsamesnius tyrimų metodus.

Statistiniai duomenys skelbia, kad Italijoje mirtingumas siekia 4 proc. Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, vidutinis koronaviruso pacientų, mirusių dėl viruso, amžius Italijoje yra 81 metai.

Baiminamasi, kad mirtingumas gali dar labiau padidėti. „Italija yra viena seniausių šalių pasaulyje. Turime daug žmonių, vyresnių nei 65 metų“, – dienraščiui „Time“ sakė Lombardijos pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūros klinikos direktorius Lorenzo Casani.

L. Casani taip pat nurodo, kad mirtingumas gali būti didesnis nei vidutinis, nes Italijoje tiriami tik kritiniai atvejai. „Mes darome nepakankamai“, – sakė jis.

Specialisto manymu, tarša Šiaurės Italijoje taip pat gali būti didesnio mirčių lygio veiksnys. Remiantis Šveicarijos oro stebėjimo platformos „IQAir“ ataskaita, 24 iš 100 Europos labiausiai užterštų miestų yra Italijoje. „Tyrimai parodė aukštą koreliaciją tarp mirtingumo nuo virusinių kvėpavimo takų ir užterštumo. Tai gali būti veiksnys“, - teigė L. Casani.

Ėmėsi veiksmų

Koronaviruso protrūkis Italijoje kai kuriems buvo staigmena, atsižvelgiant į griežtas priemones, kurias Italija nustatė apsisaugoti nuo viruso. Likus mėnesiui iki pranešimo apie pirmąjį atvejį, Italijos sveikatos ministerija sukūrė darbo grupę koronavirusui valdyti. Italija buvo pirmoji Europos Sąjungos šalis, uždraudusi skrydžius į ir iš Kinijos. Tačiau draudimas keliauti galėjo paskatinti keliautojus pasinaudoti jungiamaisiais skrydžiais, neatskleidžiant išvykimo šalies. Kai kurie ekspertai taip pat mano, kad virusas galėjo patekti į šalį anksčiau, nei vyriausybė ėmėsi veiksmų, ir ėmė nepastebimai plisti visoje šalyje.

Kaip reaguojama dabar? Italija užblokuota. Sparčiai plintant naujojo koronaviruso virusui šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai, sustabdytos sporto varžybos, uždrausti bet kokie pasibuvimai restoranuose. Kaip ir mūsų šalyje, maisto prekių parduotuvėms ir vaistinėms leidžiama likti atviroms, na, o keliauti leidžiama tik esant būtinam atvejui.

Italijos vyriausybė žengė žingsnius siekdama pažaboti ligos plitimą iš už Kinijos ribų. Pagal naujus karantino įstatymus žmonėms gali būti skiriamos baudos už keliones šalyje ar už jos ribų be leidimo. Asmenys, nepaisantys karantino, gali būti nuteisti kalėti iki trijų mėnesių arba sumokėti 234 JAV dolerių baudą. Pagal naujas taisykles draudžiama lankyti kalinius – pastarieji surengė protestus 27 kalėjimuose visoje šalyje.

Daugelis sveikina Italijos veiksmus. Tviteryje Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus pagyrė Italiją už „drąsius žingsnius“ ir „už tikras aukas“.

https://twitter.com/DrTedros/status/1236605595282812928?s=20

Specialistai: priemonės netvarios

Visgi kai kurie užkrečiamųjų ligų ir visuomenės sveikatos ekspertai nerimauja dėl karantino veiksmingumo. „Šios priemonės greičiausiai turės trumpalaikį poveikį, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Londono mokyklos higienos ir atogrąžų medicinos profesorius Johnas Edmundsas, pažymėdamas, kad priemonės „be abejo yra netvarios“. Jei jų neįmanoma išlaikyti ilgą laiką, viskas, ką galima padaryti, tik tam tikram laikotarpiui atidėti epidemiją.

Kaip su situacija susitvarko Italijos sveikatos priežiūros sistema? Dabartinė Italijos nacionalinė sveikatos tarnyba, vadinama „Servizio Sanitario Nazionale“ (SSN), teikia nemokamą visuotinę pacientų priežiūrą, tačiau vis dar yra nepakankamai finansuojama. Investicijos į visuomenės sveikatos priežiūrą sudaro tik 6,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra mažiau nei kitose ES šalyse, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.

„Akivaizdu, priežiūra ir moksliniai tyrimai yra problema, – sakė L. Casani. – Mes nebuvome tam pasiruošę. Žmonėms nepakanka gydytojų. Neturime organizuoto pandemijų plano.“

Augant koronaviruso atvejų skaičiui, Italijos sveikatos apsaugos ministerija padvigubino ligoninių lovų skaičių infekcinių ligų palatose. Lombardijos gubernatorius Attilio Fontana paprašė universitetų suteikti laipsnius anksčiau šiais mokslo metais, kad būtų galima padidinti slaugytojų skaičių Italijoje. Vis dėlto, kai kurie sveikatos apsaugos pareigūnai baiminasi, kad šių pastangų nepakaks. „Šiuo metu Lombardijoje neturime nemokamų lovų intensyvios terapijos skyriuose“, – pripažino L. Casani. Jis pridūrė, kad gydytojai turi priimti siaubingus sprendimus, nuspręsti, kas išgyvens, o kas neišgyvens, kas gaus gyvybinių funkcijų monitorių, respiratorių ir jiems reikalingą dėmesį.

Paveiks visą žemyną

Pasak ekonomistų, ši padėtis gali įstumti Italiją į nuosmukį. „Berenberg“ bankas, kuris iki protrūkio apskaičiavo, kad Italijos BVP sumažės 0,3 proc. dabar prognozuoja, kad šiemet jis sumažės 1,2 proc.

Lombardijos regionas, kurį labiausiai paveikė koronaviruso protrūkis, sudaro penktadalį Italijos BVP. Prognozuojama, kad Italijos turizmo sektorius, kuris sudaro 13 proc. šalies BVP praras 8,1 milijardo dolerių, – pranešė „Associated Press“

Kovo 9-ąją Italijos premjeras Giuseppe Conte teigė, kad vyriausybė imsis „masinio šoko terapijos“ siekdama apsaugoti ekonomiką. Viename savo interviu „Rai Radio 1“ Italijos ekonomikos viceministrė Laura Castelli sakė, kad dėl karantino viskas stabdoma – hipotekos, mokesčiai. Vyriausybė taip pat sukūrė 8,5 milijardo dolerių paramos paketą šeimoms ir įmonėms, kurias paveikė virusas. Kai kurie ekspertai yra susirūpinę dėl šių išlaidų ilgalaikio poveikio.

Iki koronaviruso protrūkio Italija jau kovojo su valstybės skola, kuri sudaro 134 proc. šalies BVP. ES šalims nepatariama turėti didesnės skolos nei 60 proc. jų šalies BVP. „Padidėjus išlaidoms, susijusioms su parama žmonėms ir verslui, deficitas gali sprogti“, – sakė Naujosios Europos centro, „Chatham House“ mokslo darbuotoja Pepijn Bergsen.

Ekspertų manymu, Italijos, euro zonos šalies, ekonomikos sulėtėjimas turės įtakos visam likusiam žemynui. „Tikėtina, kad šiais metais įvyks visos euro zonos nuosmukis“, – teigė P. Bergsen, nurodydama Italijos nuosmukį, kaip galimą ekonomikos krizės veiksnį kitose ES šalyse.