1307 – toks didžiausias COVID-19 susirgimų skaičius per parą fiksuotas šią vasarą.
„Apskritai mes turime tą, kaip pavadinome, „antradienio fenomeną“ – savaitgalį visada būna mažiau registruota atvejų, o antradieniais jų skaičiaus paprastai šoktelėja. Realus užsikrėtusių žmonių skaičius galėtų būti nuo 5 iki 10 kartų didesnis, kaip prognozuoja PSO“, – LNK antradienį sakė S. Čaplinskas.
Jo teigimu, taip gali būti, nes kai kurie žmonės jaučia ligos simptomus, bet nesikreipia į gydytojus. Visgi pastebimas ir itin sumažėjęs mirtingumas nuo koronaviruso.
„Tai reiškia, kad šiuo metu turime daug mažesnį nuošimtį sunkiai sergančių žmonių. Nauja omikron atmaina ypatinga tuo, kad, iš vienos pusės, ji 4 kartus labiau atspari esamoms vakcinoms, todėl plinta daug greičiau, taip pat jos plitimas yra daug greitesnis ir dėl kitų savybių – ji mažiau pasižymi sezoniškumu, nes, kaip matome, plinta vasaros metu, bet ji sukelia daug lengvesnę klinikinę eigą“, – pasakojo virusologas.
Visgi S. Čaplinskas atkreipė dėmesį į PSO perspėjimą, kad rudenį turėsime sunkų sezoną, nes tiesiog bus daug sergančių žmonių.
„Vasara yra vasara – mes visi turime pasidžiaugti vasara, pasidžiaugti atostogomis ir sukaupti kuo daugiau sveikatos, energijos rudeniui“, – kalbėdamas apie žmonių požiūrį į COVID-19 dabar, sakė virusologas.
Visgi jis teigė atkreipęs ir sveikatos apsaugos ministro dėmesį į visuomenės švietimo apie COVID-19 niuansus.
„Nuo gąsdinimo eiti link prevencijos ir kalbėti ne apie tai, kad kažkas turi užsidaryti, kad visi galbūt sunkiai sirgsime, kad išvengtume mirties, ne – reikia kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti. Kad išvengtume lytiškai plintančių ligų, žinome, jog reikia naudoti apsaugos priemonę prezervatyvus.
Kad neužsikrėstume per burną plintančiomis kažkokiomis apsinuodijimą sukeliančiomis ligomis, kuriomis galima užsikrėsti nuo nešvarių rankų, tai turbūt nekišame nešvarių rankų į burną, žinome, kad reikia plauti rankas. Tai čia lygiai tas pats: kad neužsikrėstume, reikia nevėdinamose uždarose patalpose ar transporte dėvėti medicininę kaukę“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Virusologo teigimu, dar vienas svarbus akcentas – patalpų vėdinimas.
„Dabar tai padaryti paprasčiau, žiemą bus sunkiau. Reiškia, tam reikia ruoštis“, – pastebėjo ekspertas.
Tuo pačiu, pasak jo, reikia šviesti toliau žmones, kad jie suprastų, jog sergant nereikia eiti į svečius, į vakarėlius ar darbą.
„Yra aiškiai jau tyrimų įrodyta, kad vis tik, jei žmogus bus išvis nepasiskiepijęs arba negavęs tos pirmos sustiprinančios dozės – to trečio skiepo, tuomet tikimybė, kad jis susirgs, yra penkis kartus didesnė. Kad pateks į reanimaciją – 7,5 karto didesnė, kad mirs – 14 kartų didesnė. Noriu reziumuoti: skiepas nėra panacėja, bet aiškiai padeda net ir šiuo atveju“, – akcentavo S. Čaplinskas.
Dėl papildomos ketvirtos vakcinos dozės, anot profesoriaus, jau šiandien reikėtų pasitarti su savo gydytoju tiems, kurie turi imunitetą silpninančių ligų, taip pat vyresnio amžiaus gyventojams.
„Visiems kitiems dar galima palaukti, kokios aiškesnės bus rekomendacijos link rudens, bet tikėtina, kad ir jiems vėliau bus išmintinga galbūt pasiskiepyti. Dabar dar palaukime“, – pridūrė S. Čaplinskas.
Visą LNK pokalbį su virusologu galite žiūrėti čia:
