aA
Šių metų gegužės 15-ąją Seimas paminės Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetį. Šiuo metu visame pasaulyje dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija privertė parlamentarus koreguoti planus – šią dieną teks minėti kitaip, nei buvo rengiamasi.
Arūnas Gumuliauskas
Arūnas Gumuliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Žinoma, apmaudu, kad šios, neabejotinai visai šaliai reikšmingos, datos negalėsime paminėti pakviesdami mūsų piliečius bei svečius švęsti kartu, dalyvauti specialiuose renginiuose, konferencijose ar ekskursijose. Tačiau dabar svarbiausia yra visų sveikata ir saugumas, tad prisitaikome prie situacijos“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiuo metu numatyta, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse, gegužės 14 d., Seimo rytiniame posėdyje, dalyvaujant tik Seimo nariams, sveikinimo kalbą tars Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Pranešimą skaitys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio, Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimo renginių darbo grupės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Esant galimybei ir laikantis visų saugumo reikalavimų, gegužės 15 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai pakels Lietuvos valstybės vėliavas Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Rytą numatytos šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje.

„Taip pat planuojama pasodinti ąžuolą Vilniuje, prie Seimo rūmų, ir ąžuolą Kaune, Pelėdų kalne, ant kurio prieš 100 metų Steigiamojo Seimo atidarymo dieną buvo pasodinta ąžuolų, taip pratęsiant tradiciją. Dėl kitų renginių, numatytų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, darbo grupė sprendimą dėl datos ir vietos numato priimti rugsėjį, atsižvelgdama į renginių organizatorių pasiūlymus bei galimybes“, – komentuoja minėjimo programos rengimo grupei vadovavęs Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.

Seime numatyta tarptautinė konferencija „Parlamentarizmo raida: Rytų ir Vidurio Europos 100-mečio sėkmės, nesėkmės, iššūkiai“ perkeliama į 2021 m.

Steigiamojo Seimo šimtmečio proga Seimo kanceliarija sukūrė 20-ties istorinių kadrų atvirukų ciklą. Beje, šiemet savo veiklos šimtmetį mini ir pati Seimo kanceliarija.

Gegužės 15-oji – pirmoji Steigiamojo Seimo posėdžio diena – žymi mūsų modernios valstybės pradžią.

1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika.

„Šis Seimas tapo demokratinio parlamento pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą, asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Taip pat priėmė pirmąją nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymą, įvedė litą, paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių“, – tik kelis Steigiamojo Seimo pasiektus rezultatus vardija Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.

Steigiamojo Seimo nariai buvo išrinkti 1920-ųjų balandžio 14–16 dienomis – pirmuose visuotiniuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos istorijoje. Tuomet užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių piliečių.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių liaudininkų blokui, 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui, 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui, 1 – Lietuvos vokiečių komitetui. Net trečdalis išrinktų Seimo narių buvo jaunesni nei trisdešimties metų. Iš viso į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos 5 moterys, o per visą kadenciją dirbo 8.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Ekspertė: dėl „Sputnik V“ vakcinos Baltarusijoje – įdomi tendencija

Baltarusijoje nuo COVID-19 paskiepytų žmonių yra gerokai mažiau nei vakcinų , kuriomis,...

Virusas, kuriuo bent kartą gyvenime užsikrečia dauguma moterų: vienos nepastebi, kitoms gali sukelti ir vėžį (14)

Kada kreiptis į gydytojus ginekologus ir į kokius ginekologinius simptomus reikia reaguoti kuo...

Detektyvo verta lietuvius pasaulyje išgarsinusi kovido istorija – kaip Anykščiuose radome kamerūnietišką atmainą (108)

Centrinėje Afrikoje paplitusią koronaviruso atmainą pirmiau nei Europos ar Afrikos mokslininkai...

SAM atstovas: išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai Lietuvoje išaugo tris, keturis kartus (205)

Per savaitę išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai pastaruoju metu išaugo tris ar keturis...

Edita Rouge | D+

Energijos protrūkis gali perspėti apie rimtą psichikos ligą: žmonės net neįtaria, kas su jais iš tiesų vyksta

Jau rašiau apie Mantą, kuriam nustatytas bipolinis sutrikimas . Dažnai žmonės neįvertina šios...

Dirbančiųjų dabar daugiau nei 2019 metais: tai gali būti tik ramybės iliuzija

Vyriausybės vis dar tęsiamas karantinas iš tikrųjų virto tik savo paties šešėliu. Tokios...

Princas Charlesas – itin priekabus jam gaminamo maisto atžvilgiu: turi griežtą kasdienę taisyklę

Karališkosios šeimos asmeninio gyvenimo paslaptys – Britanijos gyventojams įdomios iki...

Ekspertas apie jau ir Europoje plintančią COVID-19 atmainą: turime naują priešą, simptomai glumina (531)

Koronaviruso atmaina, sukėlusi katastrofišką antrąją COVID-19 bangą Indijoje, yra iki šiol...

Pribloškiantis radinys Didžiojoje Britanijoje: namą statę darbininkai atkasė geležine grandine surakintą žmogaus skeletą (13)

Didžiojoje Britanijoje rastas skeletas , kuris ties čiurnomis buvo surakintas geležine grandine,...

Išvardijo, kokie nemokami sveikatos tyrimai priklauso kiekvienai moteriai pagal amžių: gali užkirsti kelią vėžiniams susirgimams (2)

Šie metai neabejotinai parodė, kad sveikata yra didžiausias turtas, o rūpintis ja reikėtų iš...