aA
Šių metų gegužės 15-ąją Seimas paminės Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmetį. Šiuo metu visame pasaulyje dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija privertė parlamentarus koreguoti planus – šią dieną teks minėti kitaip, nei buvo rengiamasi.
Arūnas Gumuliauskas
Arūnas Gumuliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Žinoma, apmaudu, kad šios, neabejotinai visai šaliai reikšmingos, datos negalėsime paminėti pakviesdami mūsų piliečius bei svečius švęsti kartu, dalyvauti specialiuose renginiuose, konferencijose ar ekskursijose. Tačiau dabar svarbiausia yra visų sveikata ir saugumas, tad prisitaikome prie situacijos“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiuo metu numatyta, kad Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse, gegužės 14 d., Seimo rytiniame posėdyje, dalyvaujant tik Seimo nariams, sveikinimo kalbą tars Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Pranešimą skaitys Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio, Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečio minėjimo renginių darbo grupės, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Esant galimybei ir laikantis visų saugumo reikalavimų, gegužės 15 d. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai pakels Lietuvos valstybės vėliavas Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Rytą numatytos šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje.

„Taip pat planuojama pasodinti ąžuolą Vilniuje, prie Seimo rūmų, ir ąžuolą Kaune, Pelėdų kalne, ant kurio prieš 100 metų Steigiamojo Seimo atidarymo dieną buvo pasodinta ąžuolų, taip pratęsiant tradiciją. Dėl kitų renginių, numatytų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, darbo grupė sprendimą dėl datos ir vietos numato priimti rugsėjį, atsižvelgdama į renginių organizatorių pasiūlymus bei galimybes“, – komentuoja minėjimo programos rengimo grupei vadovavęs Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.

Seime numatyta tarptautinė konferencija „Parlamentarizmo raida: Rytų ir Vidurio Europos 100-mečio sėkmės, nesėkmės, iššūkiai“ perkeliama į 2021 m.

Steigiamojo Seimo šimtmečio proga Seimo kanceliarija sukūrė 20-ties istorinių kadrų atvirukų ciklą. Beje, šiemet savo veiklos šimtmetį mini ir pati Seimo kanceliarija.

Gegužės 15-oji – pirmoji Steigiamojo Seimo posėdžio diena – žymi mūsų modernios valstybės pradžią.

1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika.

„Šis Seimas tapo demokratinio parlamento pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą, asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Taip pat priėmė pirmąją nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymą, įvedė litą, paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių“, – tik kelis Steigiamojo Seimo pasiektus rezultatus vardija Seimo narys prof. A. Gumuliauskas.

Steigiamojo Seimo nariai buvo išrinkti 1920-ųjų balandžio 14–16 dienomis – pirmuose visuotiniuose demokratiniuose rinkimuose Lietuvos istorijoje. Tuomet užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo 90 proc. visų rinkimų teisę turėjusių piliečių.
Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių liaudininkų blokui, 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui, 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui, 1 – Lietuvos vokiečių komitetui. Net trečdalis išrinktų Seimo narių buvo jaunesni nei trisdešimties metų. Iš viso į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos 5 moterys, o per visą kadenciją dirbo 8.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Darbuotojų bėdos su karantino pabaiga nesibaigs: gali netekti ne tik darbo, bet negauti ir išmokų (60)

Nors po truputį pradeda ryškėti galima karantino pabaigos data, rūpesčiai nei darbuotojams, nei...

Po erkės įkandimo tarnybos metu neteko didžiosios dalies darbingumo: tikina, kad jam buvo pakištas suklastotas dokumentas (51)

2016 m. pavasaris tuometiniam kariui savanoriui buvo lemtingas. Tarnybos metu įsisiurbusi erkė jį...

Skvernelis: yra dvi priežastys, kodėl reikalingas karantinas (311)

Ministrų kabinetas trečiadienį karantiną šalyje pratęsė iki birželio 16 dienos. Premjeras...

Europos skolų grąžinimas gali reikšti sunkų apsisprendimą, ką apmokestinti

Europos lyderiai vieningai sutaria dėl to, kad koronaviruso krizės metu ekonomikoms būtina skirti...

Šiąnakt – istorinis įvykis: „SpaceX“ pirmą kartą išskraidins astronautus į atvirą kosmosą (7)

Praėjus beveik dešimtmečiui – vėl iš JAV teritorijos į atvirą kosmosą kyla astronautai....

Automobilių nuoma užsienyje: ko jums nepasako iki galo ir ką reikią žinoti, kad atostogos netaptų galvos skausmu (13)

Planuojant atostogas dažnai susiduriama su dilema – nuomotis automobilį ar pasikliauti viešuoju...

Europos Komisija: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš ES atsigavimo fondo (297)

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos...

Bauginantys rodikliai: Covid-19 aukų Ispanijoje gali būti tūkstančiais daugiau nei skelbiama oficialiai (3)

Ispanijoje nuo Covid-19 galėjo mirti tūkstančiais daugiau žmonių nei rodo oficiali...

|Maža didelių žinių kaina