aA
Į perėjimo vietą prie Juodkrantės parskridę kormoranai vėl žvejams kelia siaubą. Per metus šie paukščiai suryja apie 500 tonų žuvų - maždaug tiek, kiek žvejams leidžiama sugauti pagal metines kvotas. Nors žuvų jaunikliais mintantys plėšrūnai baigia nusiaubti dar ir šimtametes pušis, pamaryje juos naikinti draudžiama. Už kiekvieną sunaikintą šį žuvėdį reikia atsiskaityti ES valdžiai.
Nuskriaudė ir garnius

Šią savaitę Juodkrantės sengirė vėl prisipildė parskridusių kormoranų kranksėjimo. Kuršių marių žvejys Algimantas Rauktys juokavo, kad parskrido geriausi “draugai”.

Kormoranai ryja žuvų jauniklius ir dergia aplinką. Naikinti jų negalima, nes Juodkrantė - didžiausia Lietuvoje perimvietė, kurioje kormoranai lepinami jau 16 metų.

Šiuos paukščius saugo ir vadinamoji Europos Sąjungos Paukščių direktyva.

Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologo Gedimino Gražulevičiaus teigimu, pirmosios trys kormoranų poros pasirodė 1989 metais, o pernai suskaičiuota 2 800 plėšrūnų lizdų.

Žinant, kad viename lizde yra du suaugę paukščiai ir keli jaunikliai, Juodkrantės kolonijoje gali gyventi iki 10 tūkst. šių plėšrūnų.

Šiemet anksčiau parskridę paukščiai lopo senus lizdus, kiti gūžtas suka iš naujo. Koloniją gerokai apardė uraganas “Ervinas”. Kormoranai nesibodi ir kaimynystėje gyvenusių pilkųjų garnių lizdų. Šie tikrąja to žodžio prasme liko ant ledo - laukia, kol įsikurs okupantai. Tada šliesis šalia jų.

Kol ant Kuršių marių yra ledas, parskridę žvejų konkurentai maitintis skrenda į jūrą arba prie Kiaulės Nugaros.

Statys baidykles

Mariose naikinti kormoranus draudžiama. Tačiau nuo pernai Juodkrantės sengirėje stengiamasi jų valdas riboti.

G.Gražulevičiaus teigimu, priemonių, kad paukščiai nesikurtų arčiau gyvenvietės, bus imamasi ir šį pavasarį: medžiuose kabins iškamšas, nuo lizduose sudėtų kiaušinių paukščius vaikys garsinėmis baidyklėmis.

Anot ornitologo, geriausias būdas, kad neišsiristų jaunikliai, į koloniją privilioti kranklius ir varnas. Šie sulesa lizduose sudėtus kiaušinius.

Kita kormoranų daroma žala - naikinama graži Juodkrantės sengirė. Tame plote, kur įsikūrusi kolonija (apie 1 kvadratinį kilometrą), sunyko beveik visos pušys, kuriose susukti lizdai. Medžius gyvus “suėdė” kormoranų išmatos. Suvirškinę žuvų žvynus kormoranai į aplinką išmeta rūgštimi dvokiančias atmatas. Jos ir žudo šimtametes Juodkrantės pušis. Kormoranų atmatomis nuklotame plote pradėjo kaltis jauni ąžuoliukai, bet pušys nebeauga.

Kova su vėjo malūnais

Kormoranai “valdo” maždaug 20 kilometrų spinduliu nusidriekusią teritoriją. Juodkrantės kolonistų galima sutikti ne tik mariose, bet ir Baltijos priekrantės vandenyse, žemyno ežerėliuose bei tvenkiniuose.

Ypač šie sparnuočiai myli seklius, žuvingus “Kintų” bendrovės tvenkinius. Šios bendrovės generalinio direktoriaus Rimgaudo Višinsko teigimu, per metus įžūlūs sparnuočiai tvenkiniams padaro nuostolių maždaug už 100 tūkst. litų.

Tvenkinius puolančius kormoranus, skirtingai nei įsikūrusius Juodkrantėje, galima naikinti. Tai numatyta Medžioklės įstatyme. Tačiau kormoranai apdairūs ir baugštūs. Jie neprisileidžia žmogaus netgi per kelis šimtus metrus. Tik kartais prityrusiam šauliui iš toliau pavyksta vieną kitą nušauti.

Dažniausiai Kintų tvenkiniuose kormoranai baidomi įvairiais garsais. R.Višinskas pripažino, kad tokiais metodais kovoti su kormoranais tas pat, kaip kautis su vėjo malūnais. Vienus nubaidai, į vietą atskrenda kiti.

Blogiausia, kad jie didesnių žuvų nepajėgia pakelti, palieka jas tvenkiniuose sužalotas. Paliktos žuvys žūva ir pūva. Kormoranų žarnyne veisiasi ir daug parazitų, kuriais gali užkrėsti tvenkinius.

Kenčia ir kaimynai

Kuršių marių žvejų susivienijimo “Lampetra” vadovas Virginijus Domarkas aiškino, kad skyrė pinigų mokslinei studijai dėl kormoranų daromos žalos.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vadovas Selemonas Paltanavičius teigė, kad yra rengiama kormorano populiacijos valdymo Lietuvoje programa. Žinomas gamtininkas tikino, kad Lietuvoje kormoranų daroma žala - tik lašas jūroje palyginti su tuo, kaip kenčia kaimynai.

Baltarusijoje, ties Lietuvos riba, kormoranų suskaičiuojama iki pusantro tūkstančio porų. Latviai jų turi iki 500 porų, švedai - net 16 tūkst. Plėšrūnai žuvėdžiai ypač išplitę Lenkijoje. Vien Aistmarių pakrantėje 2004 metais vienoje kolonijoje suskaičiuota daugiau kaip 11 tūkst. lizdų. Kormoranų kolonijų Lenkijoje yra apie 40. Kaliningrado srityje, netoli Polesko peri daugiau kaip 3 tūkst. porų.

S.Paltanavičiaus teigimu, Lietuvoje pernai suskaičiuota apie 3 tūkst. kormoranų lizdų. Jo nuomone, Juodkrantės kolonija tarsi skydas nuo atėjūnų. Jeigu išnaikintume šią koloniją, Lietuvą pradėtų “okupuoti” kormoranai iš Kaliningrado srities.

Be gausiausios perimvietės Juodkrantėje, apie 50 porų kormoranų yra įsikūrę Elektrėnų mariose, 20-30 lizdų rasta prie Dūkšto ežero, maždaug tiek pat yra ir Nemuno deltoje. 28 kormoranų poros įsitaisė prie ežero netoli Telšių, 60 lizdų yra netoli Prienų, Nemuno kilpoje.

Kitose Lietuvos vietose klajoja dažniausiai pavieniai paukščiai. Norint tiksliai suskaičiuoti, kiek šalyje yra kormoranų, kiek jų migruoja, siūloma šiuos paukščius pradėti žieduoti.

Apipurškia aliejumi

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą kormoranų nebebuvo. Jų kolonijos per šį karą sunyko ir kituose Europos kraštuose. Išgyveno tik kolonijos Olandijoje ir prie Juodosios jūros.

Iš kur XX amžiaus pabaigoje kormoranai atskrido į Lietuvą ir ėmė sparčiai plisti, tiksliai nenustatyta. Spėjama, kad iš kaimyninės Lenkijos.

1975 metais kormoranai netgi buvo įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą kaip nykstanti rūšis, todėl imta juos globoti. Tapusi ES nare, Lietuva turi laikytis vadinamosios Paukščių direktyvos. Ji draudžia naikinti ne tik kormoranus, bet ir bet kokius sparnuočius.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vadovo Laimučio Budrio teigimu, Lietuvai suteikta teisė reguliuoti kormoranų dauginimąsi. Tačiau kasmet reikia teikti ataskaitą ES valdžiai apie tai, kiek jų sunaikinta.

Efektyvus kormoranų reguliavimo būdas taikomas Olandijoje. Paukščiai ten įsikūrę ne medžiuose, o pelkėtose vietovėse. Perėjimo metu jie nubaidomi nuo lizdų, kiaušiniai apipurškiami aliejumi. Pro lukštą nebepatenka oras, gemalas žūva.

Mūsų krašte kormoranai yra susisukę lizdus medžiuose, todėl toks gimstamumo reguliavimo būdas netinka.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuviškoji Venecija: atradę šį kraštą pamiršta Lietuvos pajūrį (41)

Pamario kraštas – vandenų apsuptas Lietuvos regionas, kurį sudaro visa Šilutės rajono vakarinė...

Šarūnas Jasikevičius Kaune lieka dar bent metams likti turėtų ir abu naujokai (20)

Paskutiniais metais su ryškiausiomis Kauno „Žalgirio“ pergalėmis Eurolygoje siejamas Šarūnas...

„Valstiečių“ taryba balsavo kitaip, bet Pranckietis lieka: tai gali turėti pasekmių papildyta 19:34 (371)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos taryba balsų dauguma patvirtino koalicinę sutartį, pagal...

Keičiantis orams kils liūtys, perkūnijos, stiprus vėjas (21)

Įsigalėjęs vėsus ir drėgnas šiaurės vakarų oro srautas neleidžia įsitvirtinti šiltesniems,...

Kūdikių pilvo diegliai: gydytojas Vaidotas Urbonas įvardijo vienintelę priemonę, kuri iš tiesų padeda (71)

Kūdikių pilvo diegliai – visų tėvų siaubas. Bet, pasak gydytojo gastroenterologo Vaidoto...

Buvau neištikima visiems savo vaikinams, tačiau nė trupučio nesigailiu (241)

„Mes sėdėjome ant jo lovos taip arti, kad nors nesilietėme, jaučiau nuo jo kūno sklindantį...

Pasaulis pratrūko iš susijaudinimo: viena didžiausių Egipto paslapčių pagaliau bus atskleista (29)

Egiptologai priartėjo prie vienos didžiausių istorijos paslapčių – niekaip neatrandamo...

Kas taikosi „įspirti“ Ursulai von der Leyen? Priešų netrūksta pačioje Vokietijoje (27)

Artėjant lemtingai dienai, Europos Parlamente antradienį vyksiantiems Europos Komisijos...

LKL vadovas – apie apribojimą „monstrui“ „Žalgiriui“ ir Eurolygos metamorfozę (32)

Prienų komanda nevirs Kauno „Žalgirio“ dubleriais aukščiausiame šalies divizione, teigia...

Įvaizdžio specialistė išskyrė kelias svarbias Nausėdos inauguracijos detales: ką tai sako apie naująjį šalies vadovą (96)

Penktadienį priesaiką tautai davusio prezidento elgesį, kalbas ir net aprangą stebėjo kone visos...