Į KT su prašymu įvertinti minėto įstatymo konstitucingumą dar pernai spalį kreipėsi Seimo narių grupė. Įstatymas, leidžiantis asmens vardų ir pavardžių rašyboje naudoti lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų įsigaliojo 2022 m. gegužę. Tokia rašyba, pagal įstatymą, galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Dalis parlamento narių, abejojantys Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų konstitucingumu, teigia, kad pats KT 2014 m. savo sprendime kitoje byloje konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką, įstatymų leidėjas privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms. Tai, anot grupės Seimo narių, reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.

Kreipimesi į KT nurodoma, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. VLKK priėmė neigiamą išvadą dėl pateikto įstatymo projekto, tačiau įstatymų leidėjas, Seimo narių grupės nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame nurodoma Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)