Teismas tyrė, ar Konstituciją atitinka Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis iki ketverių metų laisvės atėmimo tam, kas turėjo daugiau nei 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir dalis kitų teismų teigia, kad šis straipsnis numato įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltinamajam ir taip pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat draudimą versti duoti parodymus prieš save.

Generalinės prokuratūros duomenimis, pastaruoju metu prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.

2016 metais baigti 38 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 33 nutraukti, ir tik penkios baudžiamosios bylos perduotos teismui.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos keturios šios kategorijos baudžiamosios bylos, jose kaltinti šeši fiziniai asmenys.

Visose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Prokuratūra teigia, kad tokias tendencijas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Šis teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu.

15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Baudžiamojo kodekso pataisa dėl neteisėto praturtėjimo 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.