Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė nutarimą, pagal kurį pernai liepą iš naujo tvirtinant įgaliojimus premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybei buvo pažeista Konstitucija.
Pasak KT pirmininko „įgaliojimai Vyriausybei gali būti suteikiamu vieninteliu būdu – Seimo pritarimu jos programai“.
„Šis KT nutarimas teisės aktų registre bus paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną. Tai reiškia, kad dabartinė Vyriausybė gali veikti iki šios datos, jei jos įgaliojimai nenutrūks anksčiau Konstitucijoje numatytais pagrindais“, - sakė D. Žalimas.
Pasak Teismo pirmininko, toks laikas būtų pakankama įsivertinti aplinkybes ir likusį Vyriausybės įgaliojimų laiką, ar dar yra būtina daryti jos programos pakeitimus, apsvarstyti programą Seime.
„Todėl atsižvelgdamas į argumentus, KT nusprendė teisės aktų registre paskelbti gruodžio 23 dieną“, - dėstė KT pirmininkas.
KT pirmininkas paaiškino, kad, jeigu KT nutarimas šioje byloje būtų paskelbtas iš karto, Vyriausybė, kuriai buvo suteikti įgaliojimai veikti iš naujo, netektų įgaliojimų toliau veikti.
„Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje nebūtų pagal Konstituciją įgaliojimus veikti turinčios Vyriausybės, kuriai būtų pavesta eiti pareigas bent laikinai. Būtų sutrikdytas valstybės valdymas“, - sprendimo motyvus aiškino D. Žalimas.
KT pirmininkas paaiškino, kad konstatavimas, kad Seimo protokolinis nutarimas prieštarauja Konstitucijai, „savaime nesuteikia pagrindo ginčyti šiuo protokoliniu nutarimu įgaliojimus iš naujo gavusios Vyriausybės priimtų aktų atitikties Konstitucijai“, - sakė D. Žalimas.
Širinskienė: Pranckietį bandžiau įspėti, kad daro klaidą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos dėl šios situacijos apkaltino Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį.
„Beveik lygiai prieš metus, kai buvo priimamas sprendimas dėl protokolinio nutarimo, Seimo Pirmininką V. Pranckietį bandžiau įspėti, kad daro klaidą, kuri bus lemtinga Konstituciniame Teisme. Su kolega J. Bernatoniu tą sakėme ir Koalicijos taryboje (V. Pranckietis tuo metu dar nebuvo sugalvojęs, kad jis liberalas), bandėme siūlyti nutarimo formuluotes. Seimo Pirmininkas paprašė patylėti, nes jam atrodė kitaip, kad jis veikia pagal Statuto normas (dabar irgi pripažintomis antikonstitucinėmis) – jis Seimą bei Vyriausybę padarė įkaitu savo užsispyrimu registuodamas protokolinį nutarimą. O tokio elgesio priežastis buvo elementari – tinginystė“, - feisbuke rašė A. Širinskienė.
Pranckietis: Širinskienės atmintis turbūt sušlubavo
Seimo pirmininkas vertindamas Agnės Širinskienės komentarus po Konstitucinio Teismo nutarimo mano, kad, matyt, ponios Širinskienės atmintis bus sušlubavusi, nes pernai būtent tokią Seimo nutarimo dėl Vyriausybės įgaliojimų formą, kuri buvo priimta, Seimo Pirmininkui valdančiosios koalicijos vardu pristatė Juozas Bernatonis.
Tokią pačią poziciją, Seimo salėje svarstant šį nutarimą, aktyviai gynė ir premjeras Saulius Skvernelis, tai galima nesunkiai matyti iš posėdžio scenogramos. Toks buvo valdančiųjų pasirinktas kelias ir, deja, ne pirmas, kuris kertasi su mūsų Konstitucija, teigė V. Pranckietis
Seimo Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad jis minimoje koalicinėje taryboje, kurioje dalyvauja A. Širinskienė, nedalyvauja ir jos nuomonės šiuo klausimu nėra sulaukęs.
Šedbaras: Vyriausybė de facto nelegitimi
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas,Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras komentavo, kad KT sprendimas reiškia, kad dabartinė Vyriausybė de facto nelegitimi.
„Premjeras, gerbiantis teisę, turėtų jau kitą savaitę iš naujo teikti Seimo balsavimui Vyriausybės programą ir gauti įgaliojimus tinkamai“, – partijos išplatintame pranešime spaudai cituojamas S. Šedbaras.
Pasak politiko, eilinį kartą, turint galvoje pastaruoju metu nuolat KT priimamus nutarimus dėl komisijų darbo ar jų sukūrimo, valdančioji koalicija visiškai nesiskaito su Konstitucija.
„Šiuo atveju tai buvo susiję su ypatingai svarbiu dalyku – Vyriausybės darbo legitimumu ir tęstinumu, kadangi KT pripažino, kad reikėjo pasitikrinti įgaliojimus Seime, tai valdantieji ir jų lyderiai (R. Karbauskis ir S. Skvernelis) nusivalė kojas ne tik į Konstituciją, bet ir į tautos atstovybę – Seimą. Pastaruoju metu vykstantis pinigų švaistymas į kairę ir į dešinę taip pat nėra legitimus Seimui nepatikslinus šių metų biudžeto.
Šiuo aspektu, lygiai taip pat demonstruojamas požiūris į Seimą, tautos atstovybę, žmonių išrinktą instituciją. Kartu tai dar vienas įrodymas, kad Vyriausybė prisiima galias, kurių Konstitucija jai nesuteikė, o tokias veikimas, žinome, dažnai būdingas nedemokratiškoms šalims“, – teigė S. Šedbaras.
Sinkevičius: galimi du keliai
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius Delfi sakė, kad ši KT sprendimas labai atsakingas ir pasvertas.
„KT pasielgė labai atsakingai ir suteikė Vyriausybei veikti“, – trumpai šį sprendimą apibūdino pašnekovas.
„KT pasakė, kad Seimo Statuto normos, kurios leidžia Vyriausybei įgaliojimus gauti protokoliniu nutarimu, prieštarauja Konstitucijai. Nes pagal Konstituciją, vienintelis būdas Vyriausybei iš naujo gauti įgaliojimus, kai pasikeičiau daugiau nei pusė ministrų, yra Seimo nutarimas pritarti Vyriausybės programai. Nesvarbu, ar ji veikia pagal ankstesnę programą, ar ji pasikeičia, bet tiesiog nėra kito būdo“, – aiškino V. Sinkevičius.
KT taip pat pasakė, kad Seimo Statuto normos, leidžiančios taip elgtis, prieštarauja Konstitucijai.
„Ir tas nutarimas protokolinis, kuris buvo priimtas taip pat prieštarauja Konstitucijai. Todėl, kad Seimas tokius klausimus gali spręsti tik normaliais Seimo nutarimais“, – aiškino ekspertas.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad visi iki šio laiko padaryti Vyriausybės sprendimai buvo teisėti.
„KT taip pat pasakė, kad jog jo sprendimas dėl Seimo Statuto ir Seimo protokolinio nutarimo prieštarauja Konstitucijai, nereiškia, kad Vyriausybės visi veiksmai, sprendimai, nutarimai, kurie buvo priimti iki šio nutarimo, kad jie yra neteisėti. Priešingai, jie visi yra teisėti“, – sakė jis.
Pašnekovas V. Sinkevičius pabrėžė, kad jei šis KT nutarimas įsigaliotų dabar, šalis būtų be Vyriausybės.
„Bet KT taip pat pasakė, kad jis negali oficialiai ir iš karto paskelbti šio nutarimo, nes jei tai padarytų, Vyriausybė nebeturės teisinio pagrindo veikti. Lietuva negali būti be Vyriausybės, ji turi nuolat funkcionuoti. Todėl teismas atidėjo savo nutarimo paskelbimą iki gruodžio 23 dienos. Vadinasi, iki gruodžio 23 dienos ši Vyriausybė veiks kaip veikusi. Visi jos sprendimai bus teisėti, niekas negali jų ginčyti“
V. Sinkevičius sakė, kad šis KT sprendimas palieka šiai Vyriausybei dvi veikimo galimybes.
„Mes žinome, kad vyks rinkimai, bus formuojama nauja Vyriausybė. Jeigu tuo metu bus suformuota nauja Vyriausybė, tai šiai nereikės iš naujo įgaliojimų nereikės, nes tai neteks prasmės, bus nauja Vyriausybė. Bet jei atsitiktų taip, kad nebūtų suformuota iki to laiko nauja Vyriausybė, tai tada šita dauguma turi galvoti kaip Vyriausybė iki gruodžio 23 dienos turi gauti iš naujo Seimo įgaliojimus. O juos, primenu, galima gauti vieninteliu būdu – Vyriausybė turės teikti savo programą Seimui, jei pritars, tik tada ji gaus įgaliojimus“, – apie du pasirinkimo kelius kalbėjo V. Sinkevičius.
„KT leido šiai Vyriausybei pabaigti šią kadenciją, nes tikėtina, kad iki gruodžio 23 dienos bus suformuota nauja Vyriausybė“, – kalbėjo konstitucinės teisės ekspertas.
Tyrimas pradėtas po politikų iš opozicijos kreipimosi
Bylą pagal Seimo narių grupės kreipimąsi KT nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, rašė BNS.
Opozicijai priklausantys parlamentarai KT apskundė 2019 metų rugpjūčio 20 dieną Seimo priimtą protokolinį nutarimą „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“.
Seimo narių vertinimu, pagal Konstituciją ir nauja Vyriausybė, ir Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, iš naujo įgaliojimus veikti Seime gali gauti vieninteliu būdu – kai Seimas pritaria jos programai.
Taip pat teigiama, kad Seimo valia suteikti Vyriausybei įgaliojimus veikti gali būti išreikšta priimant Seimo nutarimą, o ne protokolinį nutarimą.
Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų pernai S. Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.
Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo S. Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.
Pernai liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, Vyriausybės nariais tapo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai – vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė, pakeitusi Eimutį Misiūną. Žemės ūkio ministru vietoj „valstiečio“ Giedriaus Surplio tapo „socialdarbietis“ Seimo narys Andrius Palionis.
Įgaliojimai S. Skvernelio vadovaujamam Ministrų kabinetui suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.
Opozicijos politikai teigė, kad parlamentas turėjo taikyti ilgesnę Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą.