Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad Seimo narys negali užsiimti kita veikla, duodančia pajamas be Seimo nario veiklos, kiršina parlamentarus. Tautos atstovai Seime ginčijasi, ar gali parlamentarai toliau išlaikyti jų šeimai priklausančias akcijas ir gauti iš jų pelną, ar jas patikėti sukurtiems kontrolės fondams.
Raimondas Šukys
© ELTA
Konstitucinis Teismas (KT) prieš pusmetį išaiškino, kad Seimo nario veikla turi būti atribota nuo tos veiklos, kuri be kita ko gali būti vertinta kaip verslas, iš kurio siekiama pelno. Teismo teisėjai pripažino, kad parlamentarai negali būti akcininkai, steigėjai ar savininkai tų įmonių, kurios iš savo veiklos gauna pelno. Tuomet KT atkreipė dėmesį, jog kitose šalyse parlamentarams priklausančios akcijos jų kadencijos laikotarpiu atiduodamos specialiems patikėjimo fondams.

Todėl KT įpareigojo Seimą atitinkamai pataisyti įstatymus, reglamentuojančius seimūnų veiklą. Antradienį pirmą kartą į posėdį susirinko šį klausimą nagrinėsianti speciali darbo grupė.

Šios darbo grupės vadovas Raimondas Šukys pripažino, kad konstitucinis Seimo nario veiklos reglamentavimas yra vienas griežčiausių visoje Europoje.

R.Šukys mano, kad parlamentarams dar gali tekti kreiptis į KT, kad pastarasis iki galo tiksliai paaiškintų, ar ankstesnė KT nutartis apima ir Seimo narių pajamas, gaunamas iš turimų akcijų įvairiose įmonėse.

“Jei iš tiesų Konstitucinis Teismas tokį išaiškinimą patvirtintų, tektų jį vykdyti, tačiau mums tektų kurti ištisą naują modelį, kaip laikinai atriboti nuo asmens, tapusio Seimo nariu, jo turimas akcijas”, - DELFI sakė R.Šukys.

Be to, R.Šukys abejoja, ar toks griežtas KT įpareigojimas nevaržytų Seimo narių ir jų šeimos narių asmens teisių, valdant jiems priklausantį turtą.

Pasak darbo grupei vadovaujančio parlamentaro, Civiliniame kodekse asmens ir jo šeimos turto reglamentavimas yra pakankamai aiškus ir Lietuvai pakaktų jau pradėtos praktikos, kuomet Seimo narys atsiriboja nuo tų sprendimų, kurie gali turėti naudos ar įtakos jam priklausomam turtui.

“Man atrodo, būtų kur kas paprasčiau, jei toliau galiotų tas kontrolės mechanizmas, kuriuo stebima, ar parlamentarai nemaišo savo privačios ir viešos veiklos. Lietuvai, nauji modeliai, kuomet kuriami specialūs pasitikėjimo fondai, yra nebūtini. Tai iš mūsų atimtų dar daugiau sąnaudų ir kiltų daugiau problemų”, - aiškino R.Šukys.

Tačiau kitas parlamentaras, taip pat dalyvaujantis specialios darbo grupės veikloje, Algimantas Salamakinas su tokia grupės vadovo nuomone kategoriškai nesutinka. Pasak jo, Seimo nario veiklą nuo verslo atriboja net du Konstitucijos straipsniai.

“Sprendžiant parlamentarams priklausančių akcijų klausimą yra du variantai: arba inicijuoti tai numatančių Konstitucijos straipsnių pataisas, arba pataisyti reikiamus teisinius aktus, kad jie iš tiesų padėtų vykdytų Konstitucijoje numatytas nuostatas. Man atrodo, Konstitucija neturėtų būti kaitaliojama pagal kažkieno užgaidas”, - DELFI sakė A.Salamakinas.

Praeitos kadencijos Seime Etikos ir procedūrų komisijai vadovavęs Seimo narys prisimena tuos laikus, kuomet komisijos nariams tekdavo aiškintis, ar parlamentarai nemaišo savo privačios ir viešos veiklos.

“Jokia komisija tokių procesų nesukontroliuos ir nesužiūrės. Reikia, kad pačiuose įstatymuose būtų griežtai išaiškintos ir apibrėžtos parlamentaro galimybės valdyti akcijas”, - įsitikinęs Seimo narys.

A.Salamakinas sutinka, kad galimos tokios įstatymų pataisos būtų aktualios daugeliui Seimo narių. “Praeitos kadencijos Seime parlamentarų, turėjusių akcijų įvairiose įmonėse, buvo apie 60-65. Manau, kad ir dabartinės kadencijos parlamente jų būtų tikrai ne mažiau, juolab, kad dauguma Darbo partijos frakcijos narių yra dirbę privačiam versle”, - dėstė A.Salamakinas.

Tačiau galimi Seimo narių priekaištai jo negąsdina. “Seimo narys turi pasirinkti – ar politika, ar verslas. Iš tikrųjų tą jis jau turėjo padaryti dar prieš duodamas priesaiką. Kitaip Seimą rinkę rinkėjai turi teisę abejoti, ką pastarieji tautos atstovai atstovauja Seime – ar savus ir rinkėjų interesus”, - tęsė socialdemokratas.

Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas turi daugiau nei 4 milijonų nominalios vertės uždaros akcinės bendrovės “Krekenavos agrofirma” akcijų. Seimo narys tvirtina palaikąs nuomonę, kad drausti Seimo nariams jų kadencijos laikotarpiu valdyti turimas akcijas nereikia ir kurti specialius patikėjimo fondus – nebūtina.

“Aš esu Seimo narys ir, duodamas priesaiką, aš jau pažadėjau laikytis Lietuvos įstatymų. Todėl nematau prasmės kurti kitus apsaugos metodus”, - įsitikinęs Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos narys.

Tačiau parlamentaras sako nusileistų ir sutiktų patikėti savas akcijas įkurtiems fondams, jei to reikalauti įstatymai.

Naujosios sąjungos frakcijos narys Alvydas Sadeckas buvo kritiškesnis. Įvairių bendrovių akcijų turintis politikas mano, kad pats specialios darbo grupės nagrinėjamas klausimas yra blogas.

“Jei mes ir toliau vadovausimės tokia logika, pasieksime tokį absurdą, kad apskritai galėsime abejoti visų valstybės pareigūnų sąžiningumu”, - aiškino A.Sadeckas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas įsitikinęs, kad draudimas Seimo nariams patiems valdyti priklausančias akcijas pažeistų jų teisę į nuosavybę.

“Man atrodo, mūsų visuomenė neturėtų abejoti teise į nuosavybę ir jos valdymą, tuo galėtų abejoti tik socialistai. Be to, kas man garantuos, kad mano turtas, patekęs į specialių fondų rankas, bus tinkamai valdomas ir kad man jis neš pelną”, - retoriškai klausė Seimo narys.

R.Šukio vadovaujama darbo grupė reikiamas įstatymų pataisas Seimo valdybai yra įsipareigojusi parengti iki vasario vidurio, tačiau darbo grupės vadovas spėja, kad darbo grupei gali prireikti daugiau laiko.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (76)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...

Šiaurės Korėjos piliečiai dirba Rusijoje – juos lygina su vergais (133)

Šalia dumblėto kelio viename iš Sankt Peterburgo rajonų iškilo visas palaikių gyvenamųjų...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (62)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (147)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Aistrą žadinantys produktai: sunku patikėti, bet (tinkamai vartojami) veikia net česnakai (1)

Aistr os, lytinio potraukio nusilpimas dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių gali ištikti tiek...

Ginekologai apie populiarią higienos priemonę: mirtinas sindromas progresuoja labai greitai (35)

Šįkart te suklūsta moterys ir merginos, kurios naudoja tamponus . Ši moterų higienos priemonė...

Kiek algos prašo merginos ir kiek – vaikinai: skirtumai didžiuliai (9)

Siekdamos karjeros jaunosios Lietuvos kartos merginos ir moterys nusiteikusios uždirbti mažiau negu...

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (514)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

„Premier“ lygoje – įvarčių gausa ir favoritų pergalės Aguero pasižymėjo „tobulu hattricku“

Anglijos „Premier“ lygoje šeštadienį sužaisti aštuoni 24-ojo turo susitikimai, o pergales...

Šeši mokslininkai pasisakė, ką galvoja apie maisto papildus ir kurie iš jų geriausi (1)

Maisto papildai yra didžiulis ir pelningas verslas. Tačiau priešingai nei vaistų gamintojai,...