Be to, kaip sako vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius, atmesdamas tam tikras kandidatūras į ministrų postus G. Nausėda turi remtis konstituciškai pagrįstais argumentais. Kol kas tokio pagrindimo V. Sinkevičius teigė negirdėjęs.

Profesorius teigė manantis, kad su pareiškimais, jog visi pasiūlyti ministrai tikrai nebus patvirtinti, G. Nausėda įvarė save į kampą. Jo teigimu, jei prezidentas kandidatų netvirtins remdamasis viešojoje erdvėje nuskambėjusiais pasisakymais, tiek pati Ingrida Šimonytė, tiek visa Seimo valdančioji dauguma turės teisę kelti klausimą, ar G. Nausėda nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais.

„15 dienų skaičiuojamas nuo tada, kai įsigaliojo prezidento dekretas dėl Šimonytės paskyrimo. Kiek aš žinau, prezidentas dekretą pasirašė lapkričio 25 d. ir tą pačią dieną jis buvo paskelbtas. Nuo tada reikia skaičiuoti 15 dienų, tai iki gruodžio 10 d. turi būti patvirtinta visa Vyriausybė ir Vyriausybės programa turi būti pateikta Seimui“, – „Delfi“ sakė teisininkas.

V. Sinkevičius aiškina, kad į tą 15 dienų laikotarpį privalu sutilpti net ir tuo atveju, jei kažkurios kandidatūros būtų atmestos ir pasiūlytos naujos.

„Per tą laikotarpį turi būti susitarta tarp premjero, prezidento ir svarbiausia suderinta su Seimo dauguma. Matot, vien to, kad susitars premjerė ir prezidentas, nepakanka, kad Vyriausybė galėtų pradėti veikti, nes Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik po to, kai Seimas pritaria jos programai“, – akcentavo profesorius.

Vytautas Sinkevičius

V. Sinkevičius aiškino, kad tai reiškia, jog Vyriausybė turi būti sudaryta iš tokių ministrų, kad Seimas pritartų programai.

„Nes gali atsitikti taip, kad tarkime prezidentas susitaria su premjere, patvirtina personalią sudėtį, bet Seimo daugumai tai netinka. Seimo dauguma nepritars programai, Vyriausybė nepradės veikti“, – aiškino V. Sinkevičius.

Paklaustas, kas nutiktų, jei į minėtą 15 dienų laikotarpį tvirtinant Vyriausybės sudėtį nebūtų sutilpta, profesorius atsakė: „Negali nesutilpti. Pagal Konstituciją numatyta 15 dienų, vadinasi, visos šalys – tiek prezidentas, tiek premjeras, tiek dauguma turi veikti taip, kad sutilptų. Konstitucija nenumato nesutilpimo.“

Nausėdos kritiką vadina galios argumentais

G. Nausėda jau anksčiau yra sakęs, kad dabar pasiūlyti visi I. Šimonytės kandidatai tikrai nebus patvirtinti.

„Pasakysiu tik tiek, kad visa savo apimtimi, jau dabar matau, kad jis patvirtintas nebus“, – žurnalistams praeitą savaitę sakė šalies vadovas.

Prezidentūra skelbė, kad abejonių jai kyla dėl dviejų kandidatų – į energetikos ministrus pasiūlytam Dainiui Kreiviui kliuvo kritika dėl galimų interesų konfliktų, Laisvės partijos į susisiekimo ministrus deleguojamam Kasparui Adomaičiui dėl patirties trūkumo nacionalinėje politikoje.

Tiesa, priekaištų G. Nausėda turėjo ir kitiems: Liberalų sąjūdžio kandidatui į kultūros ministrus Simonui Kairiui pastabos išsakytos dėl silpnos ilgalaikės vizijos kultūros sektoriuje bei patirties trūkumo nacionalinėje politikoje, Laisvės partiją atstovaujančiai kandidatei į teisingumo ministres Evelinai Dobrovolskai – dėl patirties stokos ir autoriteto teisininkų bendruomenėje.

Prezidentūrai taip pat užkliuvo kandidatės į finansų ministres Gintarės Skaistės reputacija, į vidaus reikalų ministres deleguotai Agnei Bilotaitei kritikos strėlės teko dėl per mažo įsigilinimo „į visas sritis“.

Agnė Bilotaitė, Gitanas Nausėda

Nors po susitikimo su galimu sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, kurio pats G. Nausėda antrai kandencijai nepaskyrė valstybės kontrolieriumi, Prezidentūra didelių pastabų neišsakė, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad būtent šis politikas iš šalies vadovo sulaukė bene didžiausios kritikos.

Vis dėlto, anot V. Sinkevičiaus, kandidatūras G. Nausėda gali atmesti, kai yra konstituciškai pagrįstų argumentų.

„Nemanau, kad kol kas tie argumentai, kuriuos jis sako – nepakankama kompetencija, neturi vadovavimo patirties, yra konstituciškai pagrįsti argumentai. Tai yra galios argumentai. Ministras yra politinė pareigybė, prezidento uždavinys yra neprileisti asmens, kuris visiškai nepasirengęs tam darbui. Pavyzdžiui, turi tik vidurinį išsilavinimą, apskritai nieko nesupranta. Yra tokių žmonių, kurie yra politikoje, bet iš esmės yra nulis. Tai, kad tokie žmonės netaptų.

O kai jis sako, kad kandidatas paliko gerą įspūdį, bet neturi vizijos – tai ką tai reiškia? Kandidatas neturi turėti jokios vizijos ir turi vykdyti Vyriausybės, o ne prezidento programą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Delsimas smogs Lietuvai

Profesoriaus teigimu, prezidentas formuojant Vyriausybę yra reikšminga figūra, tačiau ne pati svarbiausia.

„Konstitucinis teismas aiškiai prieš 12 m., 1998 m. sausio 10 d., pasakė, kad prezidentas negali laisvai pasirinkti nei ministro pirmininko, nei ministrų kandidatūrų. Prezidentas turi pritarti, tvirtinti tokią Vyriausybę, kuri turi Seimo daugumos palaikymą. Jis turi tvirtinti ir skirti tik tuos asmenis ministrais, kurie turi Seimo daugumos palaikymą.

Ir dar vienas sakinys iš to Konstitucinio teismo nutarimo: Prezidentas negali veikti taip, kad Konstitucijoje nustatytu laiku nebūtų sudaryta veiksminga Vyriausybė, kuri turi Seimo pasitikėjimą“, – citavo V. Sinkevičius.

Profesorius akcentavo, kad iki gruodžio 10 d. Vyriausybė turi būti sudaryta, parengta ir Seimui pateikta jos programa.

„Nuo tos 10 d. prasideda dar naujas skaičiavimo laikotarpis. Pagal Seimo statutą ta programa turi būti patvirtinta ne vėliau kaip per 15 dienų, reiškia, ne vėliau kaip iki 25 d. Seimo frakcijos, komitetai turi teisę (Vyriausybės programą – „Delfi“) svarstyti 10 dienų.

Tarkime – gruodžio 10 d. programa Seime, kai kurios frakcijos tempia laiką, svarsto 10 d., jau turime gruodžio 20 d. O gruodžio 23 d. bus paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas, kad dabartinė Skvernelio Vyriausybė neturi įgaliojimų“, – įspėjo profesorius ir pridūrė, kad laikas labai spaudžia, nes Lietuva negali likti be Vyriausybės.

V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad net jei I. Šimonytės vyriausybė įgaliojimus veikti gaus gruodžio 20 d., jai praktiškai nebeliks laiko tvarkyti biudžeto projekto.

„Iš esmės ji neturi laiko. Kitaip tariant, ji bus priversta gyventi pagal labai prastą biudžeto projektą, kurį paliko ankstesnė Vyriausybė. Tas delsimas smogs Lietuvai, jis atsilieps visuomenei“, – pabrėžė pašnekovas.

Nausėda privalo patvirtinti pilnos sudėties Vyriausybę

V. Sinkevičius aiškino, kad nėra jokio skaičiaus, kiek kandidatų prezidentas gali atmesti, tačiau akcentavo, kad G. Nausėda turi patvirtinti visą Vyriausybę, ji negali būti nepilnos sudėties.

„Premjeras jau paskirtas, tai, vadinasi, dar 14 ministrų. Negali būti tokios situacijos, kad patvirtinama be kelių ministrų. Kodėl? Todėl, kad Vyriausybę sudaro ministras pirmininkas ir visi ministrai. Taip parašyta Konstitucijoje“, – sakė V. Sinkevičius ir paaiškino, kad pagrindiniame šalies dokumente esanti formuluotė, jog „Prezidentas tvirtina Vyriausybę“ reiškia, kad jis tvirtina visą Vyriausybę.

„Be kelių kandidatų Vyriausybė tvirtinama tik esant ypatingiems atvejams. Pavyzdžiui, baigėsi 15 dienų terminas ir paskutinę ar priešpaskutinę dieną paaiškėjo, kad kandidatas į ministrus nuslėpė kažkokias labai svarbias aplinkybes. Tarkime, kad jis kažkada bendravo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, buvo teistas, turi kitos valstybės pilietybę“, – vardijo profesorius.

Arūnas Dulkys, Gitanas Nausėda

Tokia situacija, kai Vyriausybė buvo patvirtinta ne pilna sudėtimi, buvo susiklosčiusi 2012 m. Tuomet Dalia Grybauskaitė atmetė premjero Algirdo Butkevičiaus siūlytas Darbo partijos kandidates Loretą Graužinienę ir Virginiją Baltraitienę. Pagrindinis to argumentas buvo priklausymas politinei jėgai, kurios atžvilgiu buvo pradėta byla dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo.

Anot V. Sinkevičiaus, argumentą, jog atmetami tokios politinės jėgos kandidatai, galima laikyti konstituciškai pagrįstu, nes tuo metu galėjo kilti pagrįstas klausimas, ar Darbo partija neužsiima antikonstitucine veikla. Tąkart A. Butkevičiaus komanda buvo patvirtinta be socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų.

„Tokiais atvejais galima patvirtinti ne visą sudėtį. Bet nesutarimai numanomi ir matomi nėra pagrindas patvirtinti ne visą sudėtį. Turi būti visa sudėtis be išimties, patvirtinta in corpore“, – aiškino profesorius.

Gali kelti klausimą, ar Nausėda nepiktnaudžiauja įgaliojimais

Anot V. Sinkevičiaus, kalbėdamas apie tai, jog visi ministrai tikrai nebus patvirtinti, G. Nausėda save įvarė į kampą. Profesorius sakė manantis, jog I. Šimonytė kartu su koalicijos partneriais jau ieško kai kurių naujų kandidatų ir neatmetė galimybės, jog visuomenė dar gali išgirti kai kurias kitas pavardes.

Paklaustas, ar I. Šimonytė gali atsisakyti teikti naujas kandidatūras į tam tikrus postus, argumentuodama, jog tai, jos vertinimu, yra tinkamas žmogus, V. Sinkevičius atsakė:

„Žinoma, gali. Tada prezidentui tenka labai stipriai rizikuoti. Jis turės aiškiai, argumentuotai pasakyti, kodėl tas kandidatas netinka. Nepakaks pasakyti, kad neturi patirties, menka kompetencija, nes tie visi kandidatai, apie kuriuos jis šneka, yra išsilavinę, turi patirtį, turi puikią kompetenciją.“

Vytautas Sinkevičius

Jei vis dėlto kandidatai būtų atmesti remiantis tokiais argumentais, anot teisininko, I. Šimonytė arba valdančioji dauguma galėtų kelti klausimą, ar G. Nausėda tinkamai atlieka savo pareigas.

„Tada premjerė arba valdančioji dauguma galėtų kelti klausimą, ar prezidentas nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, ar jis juos tinkamai vykdo“, – kalbėjo profesorius.