„Vakaruose veikiančiose Rusijos ekspertų bendruomenėse – mano asmeninė patirtis tai ne sykį patvirtino – vis dar klaidingai suvokiama Rusijos gyventojų reakcija į ekonomines sankcijas. Daug kas įsivaizduoja, jog ekonominis spaudimas gan greitai sukels liaudies pasipriešinimą Putino valdžiai ir politinio režimo kaitą arba suminkštėjimą.
Toks skaičiavimas, mano supratimu, yra klaida. Nes pirmasis rusų instinktyvus atsakas šioje situacijoje bus ne žygiavimas į aikštes ir režimo kaitos reikalavimas, o išgyvenimas. Jei ekonominė situacija blogės, rusai tiesiog ieškosis antro ir trečio darbo. Jie stengsis bet kokia kaina išlaikyti savo šeimas”, – interviu „Delfi” sako Egertas.
Pašnekovo vertinimu, ekonominių sankcijų poveikis Rusijai gali pasijusti labai negreitai ir artimiausiu metu nepadės nei nuversti Putino režimo, nei sustabdyti karo Ukrainoje.
„Valstybės, prekiaujančios energetikos žaliavomis, visada turi pinigų. Tie pinigai gali būti nedideli, bet paprastai jų pakanka tam, kad valdantieji režimai galėtų tęsti savo karus ir išlaikyti slaptąsias policijas”, – sako žurnalistas.
„Putinas niekada nepuolė stipresnių už save. Todėl aš manau, kad grėsmė Baltijos šalims ir Lenkijai – bent jau šiandien – yra ne tiek realus dalykas, kiek propaganda. Tačiau jei Putinas nuspręs, kad Ukrainoje jį lydėjo sėkmė, tai jo užduotis, manau, bus ne Balstogės užėmimas: jis pasistengs parodyti visam pasauliui, jog NATO yra silpna ir vidujai susiskaldžiusi organizacija.
Tuo tikslu Putinas gali sugalvoti kokią nors provokaciją. Tam, kad parodytų, jog NATO sutarties 5-asis straipsnis neveikia. Į kurios nors Baltijos valstybės teritoriją galėtų įsiveržti grupė vyrų, vilkinčių sportiniais kostiumais, kurie, tarkime, norėtų atkeršyti už Rusijos turisto sumušimą. Jie ima siautėti kur nors Panemunėje ar Narvoje. Plėšia vėliavas nuo pastatų, sudegina policijos nuovadą, šaudo į policininkus ir po to pabėga [į Rusiją],“ – svarsto „Delfi” pašnekovas.
