aA
Seimui siūloma įteisinti tvarką, kad gyventojų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose būtų rašomi lotyniškais rašmenimis, nenaudojant nelietuviškų raidžių ir diakritinių ženklų. Tai numato Seimo nario konservatoriaus Ryto Kupčinsko parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas.
rašyti, parkeris, dokumentas, parašas
© Corbis
Pagal projektą Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio vardas ir pavardė valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose turėtų būti rašomi tradicine lietuviška forma ir lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

Atitinkamus dokumentus turinčio užsieniečio ir tautinių mažumų atstovo vardas ir pavardė gali būti vartojami valstybine kalba arba perrašomi. Jei vardas ir pavardė dokumente parašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, juos siūloma nurašyti paraidžiui, nenaudojant nelietuviškų raidžių ir diakritinių ženklų. Jei vardas ir pavardė parašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus jie turėtų būti perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis.

Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą apibrėžia dar 1991 metais priimtas Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase". Pagal nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase asmenvardžiai rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės gali būti rašomi be lietuviškų galūnių arba su jomis.

Pasak R. Kupčinsko, šis nutarimas reglamentuoja vardų ir pavardžių rašymą tik pasuose, kurie jau nebeišduodami. Vardų ir pavardžių rašymas dabartiniuose Lietuvos Respublikos pasuose, asmens tapatybės kortelėse, įvairiuose aktuose esą iš viso nesureguliuotas.

Konservatoriaus teigimu, pavardžių rašymas ne tik nelietuviškomis raidėmis, bet ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais būtų "užmaskuotas lietuvių abėcėlės keitimas ir lietuvių kalbos sistemos ardymas praėjus šimtmečiui nuo jos draudimo". Tai esą turėtų neigiamo poveikio valstybės politikai, ekonomikai, finansams, teisinei sistemai, socialinei aplinkai ir ypač kultūrai: būtų pažeistos visų raštingų piliečių teisės ir sukeliama jiems nepatogumų, reikėtų keisti registrus, asmens dokumentus, rodykles, žodynus, mokymo programas, vadovėlius.

"Vardas ir pavardė neturi būti nurašoma ir perrašoma, papildant valstybinės kalbos abėcėlę maždaug 100 keliasdešimties kalbų raidžių ir diakritinių ženklų, - teigiama projekto aiškinamajame rašte. - Daugelis nežino, ką jie reiškia, kaip juos tarti. Ar realu ir reikia to visus gerai išmokyti, pažeidžiant Konstituciją, įstatymus, tarptautines konvencijas ir valstybės interesus?"

Kaip primena R. Kupčinskas, dar 1999 metais Konstitucinis Teismas paskelbė, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Projekte taip pat numatyta galimybė asmenims susigrąžinti autentišką vardo ar pavardės formą valstybine kalba arba atitinkančią valstybinės kalbos dėsnius.

Anot parlamentaro, dauguma lietuvių pavardžių atsirado tik XVII-XVIII amžiais, kai Lietuvos valstybės nebuvo ir raštai buvo rašomi gudų, lenkų, rusų ar vokiečių kalbomis. Todėl esą net 70 proc. lietuvių pavardžių yra užrašyta nelietuviška forma arba yra nelietuviškos kilmės.

Mokslininkai, Seimo nario teigimu, turi duomenų, jog panaikinus mūsų valstybę jos teritorijoje Butvila tapo Butwil, Savickas - Sawicki, Survila - Surwillo, Balčiūnas - Balciewicz, Dilys - Diliewicz arba Dilovič, Vabalas - Žuka arba Žukowsky, Žvirblis - Wroblevky.

Asmenvardžių rašymas dokumentuose jau senokai yra tapęs tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos diskusijos objektu. Ši valstybė ir mūsų šalyje gyvenantys lenkų tautinės mažumos atstovai bene vieninteliai reikalauja, kad jų asmenvardžiai Lietuvoje būtų rašomi originalo kalba ir originaliais rašmenimis.

Dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas dėl tautinių mažumų asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose originalo kalba turėjo būti pasirašytas dar 2002 metų kovą, tačiau jis iki šiol nepasirašytas. Sutartyje turėjo būti numatyta, jog Lietuvos lenkų pavardės bus rašomos lenkiškais, o Lenkijos lietuvių - lietuviškais rašmenimis.

Ir Lietuva, ir Lenkija naudoja lotyniškus rašmenis, tačiau savo abėcėlėse turi raidžių su skirtingais diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, varnelėmis ant ž arba taškais ant ė). Mūsų šalyje naudojama tekstų rašymo, redagavimo ir spausdinimo įranga bei programos dažniausiai neturi raidžių su lenkiškais diakritiniais ženklais. Todėl norint įgyvendinti tautinių mažumų reikalavimus tektų pakeisti ne tik Konstituciją, bet ir įrangą. Anksčiau buvo paskaičiuota, kad sutarties įgyvendinimas Lietuvai kainuotų maždaug 10 mln. litų.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nuostabi Europos sala, į kurią šiemet lietuviai traukia šniūrais: dažną keliautoją pastūmėjo atsitiktinumas (36)

Laikais, kai kelionių kryptis diktuoja jau nebe tiek pomėgiai, anksčiau aplankytos šalys, o daliai...

Roma Macijauskaitė | D+

Jau 10 metų Turkijoje gyvenanti psichologė Sigita: lietuvės tvirtesnės už pietietes, o vyrams yra ko pasimokyti iš turkų

Gyvendama Turkijoje Sigita Dabulskytė konsultuoja tiek turkus, tiek nuotoliniu būdu – lietuvius....

Mažo miestelio paplūdimyje lietuvis su latve atidarė puikią vietą pavalgyti: žmonių tiek, kad nusidriekia išalkusių eilės (11)

Nedideliame Latvijos miestelyje, Preiliuose, yra tokia žavinga vieta – „Pampūkas“. Ir tai ne...

Praėjus mėnesiui po karantino nutraukimo paskelbė ribą, po kurios vėl sugrįš ribojimai (124)

Vyriausybė jau planuoja grįžti prie tam tikrų ribojimų. Kokie jie bus ir nuo kada įsigalios,...

„Sodros“ veiksmai vyrą šokiravo: netikėtai iš sąskaitos nurašė šimtus eurų, nors žadėjo kitaip (67)

Pirmadienį „Sodra“ gyventojus informavo, kad po karantino vėl atėjo laikas mokėti...

Vengrijos čempionų barjeras Vilniaus „Žalgiriui“ buvo per aukštas (28)

Antradienį LFF stadione Vilniaus „Žalgiris“ atsakomosiose UEFA Čempionų lygos antrojo atrankos...

Dar vienas karjeros vingis: kaip ir kodėl „Grizzlies“ lyderis Valančiūnas atsidūrė Naujajame Orleane? (39)

Devintąjį sezoną NBA lygoje pradėsiantis Jonas Valančiūnas jo išvakarėse bus priverstas...

Vladimiras Laučius. Hibridinio karo cirkas (309)

Dviejų agresyvių Spalio revoliucijos palikuonių – Rusijos ir Baltarusijos – kaimynystėje...

Liutauras Elkimavičius | D+

Visų laikų geriausi erotiški filmai: nuo begėdiškų juostų iki to, kam prireiks vaizduotės

Karštas vasaros naktis vaizduotei reikia visai nedaug, kad pablūdusi nubėgtų moterų (vyrų)...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Šių bombonešių sraigtų triukšmas ne vienam naciui tapo paskutiniu jų gyvenime girdėtu garsu I dalis (2)

Ar jums teko kada atsidurti vyriškoje kompanijoje, kurioje degustuojamas alus ar stipresni gėrimai...