Konservatorius: mažai kas tiki lemtingu sutapimu
Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma sutiko, jog nėra iki galo žinoma, ar informacijos nutekinimas K. Bartoševičiui įvyko.
„Bet pagal tai, kaip viskas susiklostė, nedaug Lietuvoje rastume žmonių, kurie tikėtų kažkokių lemtingu sutapimu, kad būtent tuo momentu jis pats subrandino mandato atsisakymą. Tas, be abejo, matyt, yra pagrindinė versija“, – laidoje kalbėjo konservatorius J. Razma.
Jis teigė, jog „būtų buvęs laimingesnis“, jeigu Generalinė prokuratūra galimą informacijos nutekinimą būtų tyrusi.
„Tikėtina, praneš visuomenei, jeigu bus nustatyta, kas perdavė informaciją. Bet tuomet gal mes Seime būtume išėję iš to tuščio politikavimo laikotarpio. Dabar, manau, kad jis tęsis. O LSDP dar turi galimybę prokuratūros sprendimą skųsti teismui“, – priminė J. Razma.
Paluckas: politiškai klausimas išlieka aktualus
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas pabrėžė, jog atsakymų apie šią situaciją nepadaugėjo, kai Seimas nesudarė komisijos, ir kai Generalinė prokuratūra nutarė netirti galimo informacijos nutekinimo.
„Visi sutinka, kad ponas K. Bartoševičius kažkaip sužinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, ruošiamus įtarimus. Bet kas nutekino informaciją, panašu, kad nėra nei politinės, nei teisėsaugos institucijų valios aiškintis.
Aišku, tiek politinės, tiek ir teisėsaugos institucijų priežastys iš esmės skiriasi. Nes kaip ir pranešė Generalinė prokuratūra, pats nutekinimo faktas jų nelabai domina. Esmė, kad tai, jų nuomone, neturėjo įtakos pačiam ikiteisminiam tyrimui. Tuo tarpu politiškai šis klausimas vis dar išlieka aktualus“, – pabrėžė politikas.
G. Paluckas tikino, jog kalba ne apie apkaltas politikams, bet apie pasitikėjimą institucijomis.
„Visai netrukus eis ir kiti įstatymų projektai, susiję ir su Kriminaline žvalgyba, kitais dalykais, kai siūloma valstybės vadovams patikėti daug daugiau informacijos“, – argumentavo socialdemokratas.
Socialdemokratas G. Paluckas laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ tikino, jog LSDP politinių taškų nesirenka.
„Juk tai istorija ne apie mus, tai istorija apie nusikaltimą ir po jo sekusius veiksmus, kuriais informacija kažkaip pasiekė patį įtariamąjį. Abejoju, kad kažkas norėjo, ar siekė derintis prie rinkimų grafiko“, – tikino politikas G. Paluckas.
Jis kartojo, jog jam yra svarbu, kaip funkcionuoja politinė sistema ir ar galima pasitikėti aukščiausiais šalies politikais ir institucijomis.
„Jeigu mes šiandien sakome, kad klausimo nebenagrinėkime, jie lieka kabėti ore, pabaigiame. Tai to pasitikėjimo tai niekam nepridės.
Nesu linkęs į tuščius politikavimus, bet dar kartą sakau, tai padėjo buvusiam kolegai K. Bartoševičiui išvengti itin nemalonios procedūros, kai dalis vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuo jis yra įtariamas, pateikiama iš Seimo tribūnos. Tai būtų nepalanku ne tik jam, bet ir kolegoms iš konservatorių frakcijos“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė socialdemokratas G. Paluckas.
Delfi primena, kad praėjusią savaitę į opozicijos klausimus atsakė ne tik generalinė prokurorė Nida Grunskienė, bet ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Jis tikino, jog būtina išsiaiškinti šios situacijos detales, nes ateityje tokie dalykai „negali kartotis“.
LSDP atstovas Seime G. Paluckas dar pridūrė, jog tyrimas, kurio Generalinė prokuratūra nepradėjo, galėjo atskleisti ne tik netinkamą politikų veikimą, bet ir pačių prokurorų.
„Generalinė prokuratūra sako, kad nėra pagrindo manyti, kad informacija nutekėjo ir turėjo įtakos. Vadinasi, kad prokuratūra sako, kad ikiteisminiam tyrimui tai neturėjo lemiamos įtakos – nepakenkė, nepagadino. Todėl ir nėra svarbu aiškintis, kaip informacija nutekėjo.
Bet pritariu J. Razmai, nes buvo mesti nemenki kaltinimai ir Generalinės prokuratūros atžvilgiu, kad jie ir patys galėjo įvairiais būdais nutekinti tą informaciją ir tokių faktų yra buvę. Todėl tas tyrimas galėjo atskleisti ne tik pačių politikų veikimą, bet galbūt ir pačių prokurorų netinkamą veikimą, atskleidžiant vieną ar kitą informacijos detalę. Bet ta proga išsklaidyti mestus kaltinimus taip pat nebuvo pasinaudota“, – pabrėžė socialdemokratas G. Paluckas.
Politikas taip pat laidoje teigė, jog teismui šio Generalinės prokuratūros sprendimo taip pat neketina skųsti.
„Paliksime politinei atsakomybei kolegų valdančiųjų, kurie nesudarė laikinos tyrimo komisijos ir nenori daugiau aiškintis šio klausimo“, – teigė G. Paluckas.
Razma: galėjo koridoriuose kalbėti ir prokurorai
Klausiamas, galbūt visgi Seimas turėtų išsiaiškinti šios situacijos detales, konservatorius J. Razma sutiko, jog Generalinei prokuratūrai apsisprendus kreiptis į Seimą dėl K. Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo, apie tyrimo detales koridoriuose galėjo kalbėti ir prokurorai.
„Kai jau apsisprendė kreiptis į Seimą dėl mandato panaikinimo, ta informacija nebebuvo slapta. Ko gero, galėjo būti ir prokuratūros koridoriuose aptarinėjama, čia juk neeilinis atvejis“, – kalbėjo konservatorius.
Jis teigė, jog jei LSDP tikrai nusprendė dėl Generalinės prokuratūros sprendimo nepradėti tyrimo nesikreips į teismą, politiniai žaidimai ir toliau tęsis.
„Bet, na, mes tame per daug nedalyvausime“, – žadėjo jis.
J. Razma laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ kalbėjo, jog jei Seime bus suburta laikinoji tyrimo komisija, ji negalėtų išsiaiškinti nieko daugiau, nei kad Seimo narys paklaustų prokuratūros.
„Komisijos sukūrimas lemtų, kad vyktų dar kažkoks kišimasis į esminį ikiteisminį tyrimą ir būtų sudarytos galimybės įtariamajam kažkur Europos Žmogaus teisių teisme pasinaudoti tuo, kad politikai darė įtaką per tokią komisiją“, – laidoje kalbėjo konservatorius J. Razma.
Laidos „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ pašnekovas J. Razma sutiko, jog valdančioji Tėvynės sąjungos šio skandalo įkarštyje turėjo viešųjų ryšių problemų, todėl skandalas ir išsiplėtė.
„Už tai tenka ir atsakomybė, kad dabar valstybėje yra krizinėje situacijoje. Žmonės susižadinę, bet to galėtų būti mažiau“, – pabrėžė J. Razma.
Politologė: procesą prokuratūra galėjo depolitizuoti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu laidoje sakė mananti, jog yra labai gerai, kad K. Bartoševičiaus neliečiamybės naikinimo klausimas Seimo nepasiekė.
„Nes man atrodo, kad mes būtume turėję tokią dramą, tokį cirką, tai būtų virtę tiesiog tragikomedija. Dabar klausimas yra toliau valkiojamas, nors mes puikiai suprantame, kad realiai jis nėra toks reikšmingas valstybei.
Ką mes darome? Konstituciją keičiame, valdžia keičiasi, cenzūrą įvedame? Puikiai suprantame, kad K. Bartoševičius to mandato būtų atsisakęs labai greitai“, – pabrėžė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Ji teigė, jog jei sausio 20 dieną generalinė prokurorė nebūtų susitikusi su Seimo pirmininke, visos šios dramos nebūtų. MRU lektorė teigė, jog jai iki šiol nėra aišku, kodėl šis susitikimas įvyko.
„Juk buvo galima depolitizuoti procesą, pradedant tyrimą“, – teigė R. Urbonaitė.
Visą laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia:
