Konservatorių stovykloje – svarstymai, ką daryti toliau: ryškėja labiausiai tikėtina išeitis

Nors buvo mažai galvojančių, jog Seimas ras savyje jėgų skelbti priešlaikinius rinkimus, vis dėlto nedaug kas tikėjosi, kad ši iniciatyva žlugs jau pirmame žingsnyje.

Po antradienį įvykusio balsavimo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad dėl Vyriausybės likimo spręs partijos prezidiumas, bus kalbamasi ir su koalicijos partneriais, svarbi bus ir pačios Ingridos Šimonytės pozicija.

Sušvelnėjęs premjerės tonas paskatino svarstymus, kad ji galbūt yra linkusi atsitraukti ir tęsti darbą.

„Dabar viskas prezidiumo rankose. Aš galvoju, kad prezidiumas ateis ir paprašys, kad liktų dirbti ir premjerė dirbs. Va ir viskas. Duodu 70-80 procentų, kad taip ir bus“, – savo nuomonę dėl to, kaip gali vystytis įvykiai, Delfi išsakė vienas konservatorius.

Vilpišauskas: sunku pripažinti klydus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas irgi mano, kad konservatoriai šiuo metu greičiausiai apsvarsto variantą, jog ši Vyriausybė dirbtų toliau.

Politologo teigimu, visos išeitys iš šios situacijos konservatoriams yra politiškai sudėtingos, o politikams dažniausiai sunku pripažinti klydus ir keisti savo planus.

„Dabar turbūt ir vyksta galvojimas, ką daryti, suprantant, kad ta idėja dėl premjerės atsistatydinimo yra gan kritiškai vertinama tiek analitikų, tiek ir dalies pačių valdančiųjų, įskaitant ir konservatorius. Spėju, kad rimtai svarstoma dirbti toliau, galbūt kažkiek koreguojant Vyriausybės sudėtį, o gal ir tokios sudėties“, – teigė pašnekovas.

Gabrielius Landsbergis, Vytautas Landsbergis

© ELTA / Dainius Labutis

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad tokios pat sudėties Vyriausybei dirbti būtų sudėtinga dėl potencialaus konflikto su prezidentu dėl dviejų ministrų.

Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra skeptiškai vertinęs čekučių skandalo užkabintų finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio galimybes dirbti toliau.

„Čia vėl grįžtame prie pirminio ginčo tarp valdančiųjų ir prezidento dėl ministrų, kurie anksčiau buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar I. Šimonytė būtų pajėgi vadovauti Vyriausybei dar kiek daugiau nei metus R. Vilpišauskas sakė neturintis abejonių dėl I. Šimonytės gebėjimų.

„Tik klausimas, kas jai pačiai atrodo teisinga ir tinkama. Man atrodo, kad būtent apie tai ji pati daugiausiai galvoja tiek galvodama apie savo tolimesnį darbą, tiek ir apie kolegų ministrų darbą. Man atrodo, ji turi savo supratimą apie tai, kas yra teisinga ir dėl to ir tokios emocingos tos pastarųjų savaičių reakcijos buvo, mano nuomone“, – kalbėjo jis.

Neskuba teisti strategų

Apie priešlaikinius rinkimus, o jiems neįvykus – Vyriausybės atstistatydinimą prakalbę konservatorių lyderiai sulaukė daug kritikos ne tik iš apžvalgininkų, koalicijos partnerių, bet ir pačios partijos narių.

Kas visa tai sugalvojo?

Dalyvaudamas Delfi TV laidoje „Iš esmės“ TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis užsiminė, kad dėl partijos politikos reikia kalbėti ne su juo, o su partijos vicepirmininku Jonu Survila, kurį profesorius pavadino „įtakos žmogumi“.

„Jam pačiam apsispręsti, ar tie žmonės jam yra patys brangiausi ir autoritetingiausi. Gali pamatyti į ką jį nuvedė“, – kalbėdamas apie artimą partijos pirmininko G. Landsbergio aplinką teigė TS-LKD garbės pirmininkas, pabrėžęs, kad „įtakos žmonės“, jo nuomone, partijoje yra du.

R. Vilpišauskas neskuba sutikti su nuomone, kad konservatorių partijos strategai šioje istorijoje kaip reikiant prašovė.

„Daugelio apžvalgininkų, analizuojančių Lietuvos politiką, nuomone, ši mintis dėl Seimo ir Vyriausybės perkrovimo buvo klaidinga. Bet galbūt partijos strategai turi mintyse daugiau žingsnių į priekį, kuriuos mes dar pamatysime. Manau, kad dar gal kiek anksti yra vertinti“, – patikino politologas.

R. Vilpišausko teigimu, daug kas prognozuoja, kad visa ši istorija pakenks partijos populiarumui, be to, naujausios apklausos rodo, kad jis lyg ir sumažėjo, bet, kita vertus, TS-LKD turi gan stabilų rinkėjų ratą.

Politologo teigimu, šios krizės įtaką partijos populiarumui galėsime įvertinti tik po rinkimų.

Kas turėtų nuspręsti?

Konservatorių partijoje garsėja diskusija ir dėl to, kas turėtų priimti sprendimą dėl Vyriausybės likimo.

TS-LKD Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas neseniai dar kartą paragino sušaukti tarybos posėdį ir sukurti dialogą tarp konservatorių vadovybės ir regionų.

Ingrida Šimonytė

© ELTA / Dainius Labutis

Delfi girdėjo konservatorių partijos narių nuomonių, kad jei galutinį sprendimą priims partijos prezidiumas, jis bus neteisėtas, nes partijos įstatai numato kitaip.

Konservatorių partijos įstatuose rašoma, kad tarp suvažiavimų TS-LKD taryba yra aukščiausias TS-LKD organas.

Jis, anot dokumento, svarsto svarbiausius politinius klausimus ir partijos pozicijas aktualiais politikos klausimais, dėl jų gali priimti nutarimus.

Taryba gali reikalauti, kad prezidiumas ir pirmininkas atsiskaitytų už savo veiklą arba pateiktų paaiškinimus dėl priimtų ar rengiamų sprendimų.

„Kai TS-LKD dalyvauja formuojant Vyriausybę, prireikus vertina Vyriausybės veiklą, jeigu jai vadovauja TS-LKD narys“, – rašoma partijos įstatuose.

Juose pažymima, kad tarybos sprendimai privalomi visiems partijos organams.

Tuo metu TS-LKD prezidiumas, anot įstatų, įgyvendina tarybos ir suvažiavimo nutarimus.

Prezidiumas, pagal kompetenciją, priima nutarimus, kurie privalomi visiems TS-LKD nariams ir visiems partijos organams, išskyrus suvažiavimą ir tarybą.