„Valstybinės įmonės jau seniai tapusios nomenklatūros, ūsuotų bebrų prieglauda. Socialdemokratų, neradusių kitur darbo, įdarbinimo įstaigomis. Manote sutapimas, kad jos vis niekaip negali išmokėti valstybei dividendų? Bet kodėl vis atsiranda pinigų išlaikyti prabangius biurus, finansuoti keliones į šiltus kraštus? Nejau dar tikime, kad tai prisideda prie „strateginių tikslų”? - klausė G. Landsbergis.
Pasak jo, dažniausiai atsikartojantis argumentas – negalime uždaryti kokios nors ūsuotų bebrų šėryklos, kadangi reikia išsaugoti darbo vietas regionuose.
„Valstybės uždavinys nėra išsaugoti darbo vietas valstybės įmonėse, pabrėžiu – valstybės įmonėse. Įmonės turi nevogti, mokėti dividendus ir užtikrinti kitas valstybės joms pavestas funkcijas, jeigu už jas valstybė atsiskaito atskirai ir skaidriai pasakydama – kam tai skirta", - sako konservatorių lyderis.
Pasiskelbė krikščionimi demokratu
Tai buvo pirmoji G. Landsbergio kalba suvažiavimui po to, kai jis buvo perrinktas tiesioginiuose pirmininko rinkimuose. Esmine jos „vinimi" tapo šūkis „Lietuva gali geriau", besikaitaliojantis su „Mes galime geriau".
G. Landsbergis padėkojo savo oponentams pirmininko rinkimuose, bet siūlė judėti tikrosios vienybės link.
„Esame jungtinė partija. Bet dažnai atrodo, kad buvimas dviejose atskirose pilyse mums nejučia tapo amžinąja vertybe. Todėl šiandien sakau – esu krikščionis demokratas. Taip pat esu ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės atstovas, ir tremtinės anūkas", - teigia G. Landsbergis.
„Esame partija, kilusi iš Lietuvos idėjos, esame čia tam, kad spręstume kur kas didesnius iššūkius nei vien mūsų pačių vidaus problemos. Žmonės to iš mūsų tikisi. Tikisi ne užsidarymo vidinėse diskusijose, o darbo vardan Lietuvos. Mes galime daugiau. Mes galime geriau", - kalbėjo politikas.
Kritikavo socdemus, bet ne valstiečius
Jis beveik nekritikavo premjero Sauliaus Skvernelio ir dabartinių valdančiųjų valstiečių žaliųjų, tik užsiminė, kad jam nepriimtina, kai Vyriausybė per savo kadenciją smurtą įsipareigojo sumažinti vos 3 procentiniais punktais.
G. Landsbergis prisiminė, kad prieš kelias dienas Lietuva sužinojo apie dar vieną mirtį: septynių mėnesių mergytė buvo uždaužyta savo tėvų mirė ligoninėje.
„Šįkart nebedegėm žvakučių prie Seimo. Nesirinkom į neelinę sesiją. Galbūt apie šią tragediją apskritai mažai kas išgirdo. Mažai žinome ir apie dešimtis pagalbos skambučių kasdien. Už kiekvieno šių skambučių – dar vienas kenčiantis žmogus, dar viena bręstanti tragedija", - apgailestavo G. Landsbergis.
„Tačiau naujosios vyriausybės programoje skaitome, kad per ketverius metus smurtą patiriančių asmenų skaičių ketinama sumažinti nuo 29 procentų iki 26 šešių. Ar tai yra mūsų pažadas kitiems kenčiantiems? Trimis procentais sumažintas žuvusių, skriaudžiamųjų skaičius?" - piktinosi politikas.
Kritiką dabartiniams valdantiesiems galbūt apribojo faktas, kad konservatorių suvažiavime šeštadienį dalyvavo ir pats premjeras S. Skvernelis, kuris G. Landsbergiui įteikė knygą „Lyderis be titulo". Tai gali būti aliuzija į tai, kad G. Landsbergis taip ir netapo opozicijos lyderiu, mat Liberalų sąjūdis nesutiko sudaryti koalicijos su konservatoriais, kaip reikalauja Seimo Statutas.
Vėliau kalbėdamas su žurnalistais G. Landsbergis teigė remiantis kai kuriuos S. Skvernelio Vyriausybės tikslus, kurie sutampa su konservatorių programa ir pažiūromis. Jis sakė nemanantis, kad reikia kritikuoti vien dėl kritikos, geriau dėl kai kurių tikslų sutarti vardan šalies gerovės. Tiesa, Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą jis pavadino planu be ambicijos.
„Pirmas geras žingsnis, kad man lipant į tribūną manęs nenušvilpė, tai jau čia toks kaip ir pliusas. Antra sužinojau, kad istorijoje nėra buvę, jog į opozicinės partijos suvažiavimą atvažiuotų kažkas iš valdančiųjų, ir atvirkščiai. Aš manau, kad mes turime unikalią galimybę keisti valstybę, keisti visuomenę, keisti tradicijas", - sakė S. Skvernelis.
Beje, jis labai apsidžiaugė, kad invokacijai konservatorių suvažiavime buvo pakviestas kunigas Algirdas Toliatas, kuris paskelbė, kad žmonės be tikėjimo yra baisiausi. A. Toliatas yra policijos kapelionas, apie kurį S. Skvernelis atsiliepia labai gerai.
„Bet mes tikrai nejudam policinės valstybės link, tikiuosi", - juokavo premjeras S. Skvernelis.
Ar S. Skverneliui reikia konservatorių paramos?
Premjeras juokavo apie policinę valstybę, bet pasipiktino politologais, kurie svarstė, jog Vyriausybėje įvykęs S. Skvernelio ir G. Landsbergio susitikimas gali reikšti, kad Vyriausybei reikia konservatorių paramos.
„Aš čia nesu tam. Galbūt kažkokie politologai pradės vartalioti teorijas, kad reikia paremti Vyriausybę. Vyriausybė negriūna, ji stovi tvirtai. Aš esu čia tam, kad parodytume, jog galime kurti kitas tradicijas", - sakė S. Skvernelis.
Tiesa, jis gana aptakiai pripažino, kad dar neseniai Seime vos ne susibūrė koalicija už tai, kad į Konstituciją būtų įrašyta, esą Lietuvoje turi būti 42 urėdijos. Tai irgi buvo pajuokavimas, mat urėdijų sujungimo klausimas skaldo praktiškai visas partijas Seime.
Nepaisant premjero sukritikuotų politologų, Liberalų sąjūdžio atstovui Petrui Auštrevičiui irgi kilo idėjų apie įvairias konservatorių galimybes apsispręsti dirbti arba konstruktyvioje opozicijoje, arba priimti kokį kitą sprendimą.
„Aš linkiu, kad jūsų labai svarbus politinis forumas priimtų tuos sprendimus, kurių reikia, kad įtvirtintumėt institucijas ir pasiruoštumėt veikti... Nežinau, ar konstruktyvioje opozicijoje, ar priimtumėt kokį kitą sprendimą. Mes gerbsime bet kokį jūsų sprendimą", - sakė P. Auštrevičius.