Viešųjų pirkimų konkursuose Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rėmėjai užsakymų gavo, bet ne itin daug. Daugiausiai viešųjų pirkimų pinigų į partijos rėmėjų kasas plaukė per kai kurias konservatorių kontroliuojamas savivaldybes.

Tuo tarpu europinės paramos TS-LKD rėmėjams netrūko. Čia labiausiai pasižymėjo vos daugiau kaip pusmetį socialinės apsaugos ir darbo ministro poste išbuvęs Rimantas Jonas Dagys, vieną po kito pasirašinėjęs įsakymus dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų skyrimo partiją pašelpusioms įmonėms.

Dosniausi rėmėjai – „Achemos grupė“, „Algos grupė“ ir „MG Baltic“

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tarp konservatorių kontroliuojamose srityse viešuosius pirkimus laimėjusių ar ES paramą gavusių šios partijos rėmėjų 2008-2011 m. daugiausiai paramos TS-LKD skyrė trys verslo koncernai – „Achemos grupė“, „Algos grupė“ ir „MG Baltic“.

„Achemos grupei“ priklausančios įmonės per šį laikotarpį į konservatorių kasą įnešė 200 tūkst. Lt. Daugiausiai – 90 tūkst. Lt – šio koncerno įmonės partijai suaukojo 2008 m., kuomet ji buvo aiški Seimo rinkimų favoritė, o metų pabaigoje perėmė valdžią. Solidžią sumą – 75 tūkst. Lt – šis koncernas partijai skyrė ir praėjusiais metais.

2008 metais dar dosnesnė už „Achemos grupę“ konservatoriams buvo „Algos grupė“, partijai skyrusi 107 tūkst. Lt. Iš viso 2008-2011 m. šis koncernas TS-LKD parėmė 156 tūkst. Lt.

Tuo tarpu „MG Baltic“ ypač dosniai konservatorius šelpė praėjusiais metais. Vien pernai viena įtakingiausių šalies verslo grupių TS-LKD kasą papildė 82 tūkst. Lt. Dar 40 tūkst. Lt „MG Baltic“ įmonės į partijos kasą sunešė 2010 metais.

Konservatorius dideliais įnašais rėmė ir kitos žinomos verslo grupės – pavyzdžiui, beveik visas politines partijas finansuojantis „Panevėžio statybos trestas“ (PST). Tačiau PST ir kai kurios kitos didelės įmonės konservatorių kontroliuojamuose sektoriuose negavo nei stambių viešųjų pirkimų užsakymų, nei ES paramos. Tiesa, daugelis šių įmonių pasižymėjo kaip vienos stambiausių viešųjų pirkimų laimėtojų sektoriuose, kuriuos kontroliuoja kitos dvi valdančiosios partijos – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei Liberalų sąjūdis.

Su R.J.Dagio parašu – daugiau kaip 7 mln. Lt partijos rėmėjams

Nuo 2008 m. gruodžio pradžios iki 2009 m. liepos pabaigos socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas ėjęs R. J. Dagys turbūt daugelio partijos rėmėjų minimas geru žodžiu. Mat jis vieną po kito pasirašinėjo įsakymus dėl ES paramos skyrimo TS-LKD parėmusioms bendrovėms.

Per trumpą vadovavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laikotarpį R. J. Dagys pasirašė keliolika, kuriais TS-LKD rėmėjams skirta parama. Šiais įsakymais partiją pašelpusioms įmonėms skirtos paramos suma – apie 7,36 mln. Lt.

Didžiausia šio pyrago dalis teko dosniausiai konservatorių rėmėjai – „Achemos grupei“. 2009 m. balandį pasirašytais įsakymais R. J. Dagys šio koncerno įmonėms skyrė daugiau nei 2 mln. litų.

„Algos grupei“ politikas savo parašu atseikėjo 286 tūkst. Lt.

Trečiajai dosniausiai konservatorių rėmėjai – koncernui „MG Baltic“ – tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras paramos neskyrė. Tačiau kitiems partijos rėmėjams atseikėtos solidžios sumos.

Tą pačią dieną – ir auka partijai, ir įsakymas dėl paramos skyrimo

Bendrovei „Nemuno vaistinė“ 2009 m. kovo 25 d. pasirašytu R. J. Dagio įsakymu skirta 440,63 tūkst. Lt paramos. Ši kompanija TS-LKD parėmė 2008 ir 2009 m., bendra paramos suma – 78 tūkst. Lt.

Tarp kitko, oficialiais VRK duomenimis, 39 tūkst. Lt „Nemuno vaistinė“ į konservatorių kasą pervedė tą pačią dieną, kai R. J. Dagys pasirašė įsakymą dėl paramos skyrimo – 2009 m. kovo 25 d.

Vėliau bendrovė DELFI informavo, kad europinės paramos buvo atsisakyta, o 2009 m. balandžio 28 d. R. J. Dagys savo įsakymą dėl paramos skyrimo panaikino.

Bendrovei „Arvi ir ko“ R. J. Dagys 2009 m. balandžio 7 d. atseikėjo 1,138 mln. Lt paramos. Tai pačiai verslo grupei priklausanti įmonė „Arvi kalakutai“ konservatoriams 20 tūkst. Lt auką pervedė tų pačių metų sausį.

Kai kurios stambias paramos sumas gavusios įmonės konservatorių rėmėjomis tapo tuomet, kai R. J. Dagys jau nebedirbo ministru. Pavyzdžiui, bendrovei „Lietpak“ konservatorius 2009 m. balandį ir kovą skyrė apie 600 tūkst. Lt paramos, o bendrovė TS-LKD 2010 ir 2011 m. parėmė bendra 39 tūkst. Lt suma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro poste R. J. Dagį pakeitęs Donatas Jankauskas, taip pat priklausantis TS-LKD, nuo 2009 m. vasaros, kai tapo ministru, pasirašė tik vieną įsakymą, kuriuo skirtos paramos lėšos partijos rėmėjams. Bendrovei „Lyderio grupė“ D. Jankauskas atseikėjo kuklią 8 tūkst. Lt sumą.

„MG Baltic“ įmonėms – pinigai iš Ūkio ministerijos ir ŽŪM

Dosniai TS-LKD finansuojantis koncernas „MG Baltic“ finansavimą gavo iš Ūkio bei Žemės ūkio ministerijų. Pirmoji koncerno įmonėms padalijo paramos lėšų, antrosios viešuosiuose pirkimuose solidžias sumas užsitikrino „MG Baltic“ valdoma žiniasklaida.

Europinės paramos informacinės sistemos tinklalapio esparama.lt duomenimis, pagal Ūkio ministerijos administruojamas paramos priemones, 2009 ir 2010 m. „MG Baltic“ įmonėms skirta apie 860 tūkst. Lt. Didžioji dalis šios sumos – apie 600 tūkst. Lt – teko koncernui priklausančiai alkoholio gamintojai „Stumbras“. Likusi suma skirta telekomunikacijų kompanijai „Mediafon“.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija pinigais maitino „MG Baltic“ žiniasklaidos įmones, kurioms per viešuosius pirkimus teko daugiau kaip 2 mln. Lt. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, už „iš anksto su ministerija suderintų“ publikacijų ir reportažų skelbimą konservatoriaus Kazio Starkevičiaus vadovaujama ministerija „MG Baltic“ valdomai LNK televizijai įsipareigojo sumokėti 1,71 mln. Lt, o to paties koncerno portalui alfa.lt – 345 tūkst. Lt.

R.J.Dagys: ministras paramos neskirsto

Rimantas Dagys
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras R. J. Dagys DELFI teigė nežinojęs, kad pasirašinėja po paramos skyrimu savo partijos rėmėjams.

„Nežinau, apie ką jūs kalbat, apie kokius partijos paramos mechanizmus. Ką teko pasirašyti – tai buvo parama, kuri buvo paskirstyta ponios Blinkevičiūtės (socialdemokratės, buvusios ministrės, dabar – europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – DELFI)“, - sakė konservatorius.

Paprašytas pakomentuoti „Nemuno vaistinei“ skirtą paramą, kai įsakymas pasirašytas tą pačią dieną, kai ši bendrovė dosniai parėmė TS-LKD, R. J. Dagys teigė tokios įmonės neprisimenantis.

„Nieko nežinau apie jokią „Nemuno vaistinę“. Ta prasme, kad parėmė... ir apie kokią jūs paramą kalbate?“ - teiravosi R. J. Dagys.

DELFI nurodžius, jog kalba sukasi apie europines lėšas, eksministras neneigė pasirašinėjęs įsakymus dėl jų skyrimo, tačiau tikino, kad nuo ministro iš esmės nepriklauso, kas tą paramą gaus.

„Europinės lėšos yra skirstomos agentūros, ministras neturi teisės lįsti į tuos visus sprendimus. Nėra kitokio būdo, kaip ministras, kuris gali pasirašyti šituos įsakymus. (...) Ministras nedalyvauja jokiuose skyrimuose, skirstymuose ir pan. Tai yra mechanizmas, apibrėžtas ES, ir jeigu mes kur nors ką nors ne taip pasirašytume, tiesiog tos lėšos būtų nurašytos nuo Lietuvos valstybės“, - aiškino R. J. Dagys.

V. Mazuronis: uždraudus remti partiją, įmonės rems „Adomėno institutą“

Valentinas Mazuronis
Opozicijos lyderis, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis DELFI teigė, jog pats pinigų skyrimas per viešuosius pirkimus ar ES paramos mechanizmus nėra joks kriminalas. Tačiau sąsajos tarp šių pinigų gavėjų ir partijos kasos esą rodo tam tikras tendencijas.

„Tiesmukiškai vertinti, kad jeigu rėmėjas laimėjo konkursą arba gavo europinius pinigus – tai jau yra tarsi atsilyginimas ir savotiškas kyšis, tai nebūtų teisinga. (...) Kaip taisyklė – tas, kas remia, turi finansavimą iš ES gavęs ar kitais būdais. Plika akimi matosi tie dalykai. Ir aš manau, kad tai yra negerai. Ir jie turėtų būti pakankamai principingai vertinami. (...) Prielaidos įtarimams ir, man atrodo, gana motyvuotiems, yra labai rimtos“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Politikas teigė besiviliantis, kad uždraudus įmonių finansavimą partijoms padėtis pasikeis, tačiau galimybių ne tokiai matomai paramai esą išlieka.

„Duok Dieve, kad tas politinių partijų finansavimo uždraudimas išspręstų tas problemas. Nors, sakykime, jeigu tie rėmėjai rems ne konservatorių partiją, o Adomėno demokratinį institutą (konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtą Demokratinės politikos institutą – DELFI), kaip pavyzdį sakau, tai kažin, ar kas iš esmės keisis“, - reziumavo opozicijos lyderis.