„Užsitęsus politiniams ginčams, kas – Respublikos prezidentas ar ministras pirmininkas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą (EVT), manau, vertėtų pagalvoti apie teisinius – konstitucinius mechanizmus šiai problemai išspręsti“, – feisbuke penktadienį teigė Seimo vicepirmininkas.
Pasak konservatoriaus, viena iš tokių galimybių – priimti Vyriausybės ir Prezidento įstatymų pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta nuostata, kad į EVT vyksta premjeras, kai dominuoja Vyriausybės kompetencijai priskirti klausimai, o prezidentas – kai numatytuose svarstymuose vyrauja užsienio politikos bei kiti Vyriausybės kompetencijai nepriskirti klausimai.
„Jeigu būtų einama tuo keliu, būčiau už tai, kad, priėmus tokias įstatymų pataisas, iš karto būtų Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris galėtų atsakyti, ar tinkamai pagal Konstituciją išspręstas minėtas atstovavimas“, – teigė politikas.
„Žinoma, dar paprastesnis kelias – nepriimant jokio įstatymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinimo dėl atstovavimo EVT.
Tik nelengvai įsivaizduoju, prie kurio jau priimto Konstitucinio Teismo nutarimo būtų galima „prisirišti“ prašant to išaiškinimo dėl atstovavimo. Taip pat reiktų nepamiršti, kad reikšmingos teisinės galios sprendžiant ES klausimus yra priskirtos Seimo Europos reikalų komitetui, tad jo žodis atstovavimo EVT klausimu taip pat galėtų būti gana svarus“, – sakė konservatorius.
„Bet kuriuo atveju, manau, svarbu pasiekti, kad klausimas būtų sprendžiamas remiantis Konstitucija, o ne galios „žaidimais“, – teigė J. Razma.
Eltos paklaustas, ar nemano, kad vien aktyvesnis bandymas kelti šį klausimą gali išprovokuoti papildomas trintis tarp G. Nausėdos ir valdančiosios daugumos, J. Razma atsakė tikįs konsensuso galia.
„Aš įsivaizduoju, kad abu šio ginčo paliečiami subjektai galėtų pripažinti, jog Konstitucinis Teismas yra tinkamas arbitras šiuo klausimu. Tai nuimtų šiuos ginčus. Manau, kad galima sutarti“, – sakė konservatorius.
Pasak jo, sprendžiant pastaruoju metu ganėtinai dažnai keliamą klausimą dėl Lietuvos vadovų atstovavimo EVT, svarbiausia įvertinti esamas Vyriausybės prerogatyvas ir tai, ko reikalauja pandeminė situacija.
„Jeigu pagal įstatymus ir Konstituciją Vyriausybei yra priskirti tam tikri klausimai ir priskirta esminė atsakomybė: ekonomika, finansai, ta pati sveikatos apsauga, tai Vyriausybė ir jos vadovė, aš manau, turi turėti visas galimybes įtakingai dalyvauti visuose procesuose, kur šie klausimai esmingai sprendžiami. O EVT pastaruoju metu vyrauja klausimai, kurie priskirti Vyriausybei“, – apibendrino J. Razma.
