Pavasarį Latvija nusprendė, kad iš tų, kurie rems karo nusikaltimus, galės atimti pilietybę. Lietuvoje buvo susidomėjusių.

„Būčiau pasiruošęs tokią idėją paremti“, – šių metų balandžio mėnesį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Bet dar tada kalbėta, kad Latvijos situacija yra kitokia. Ten daug turinčių dvigubą pilietybę. Už karo propagandą Latvijos pilietybė ir gali būti atimama tik iš tų, kurie turi ir antrą.

„Nemanau, kad šis (klausimas, aut. p.) yra labai aktualus svarstyti“, – pavasarį apie šią idėją pasisakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Mat jeigu žmogus turi tik vieną pilietybę, jos atimti nėra galima, tai draudžia tarptautinės konvencijos.

Nepaisant to, du NSGK atstovai: L. Kasčiūnas ir Arvydas Pocius siūlo numatyti galimybę pilietybę atimti ir Lietuvoje, ir iš tų žmonių, kurie kitos pilietybės neturi.

Konservatoriai šį pasiūlymą užregistravo. Ir jį priėmus lietuvišką pasą būtų galima atimti iš asmenų, kurie yra nuteisti už nusikaltimą prieš Lietuvą.

„Mes pakalbame, padejuojame, kad kažkas vyksta į Maskvą parvežti mums Vladimiro Putino saulės, bet niekas nieko nedaro. Tai mano manymu – turime imtis kažkokių priemonių“, – LNK sakė parlamentaras A. Pocius.

2 konservatorių atstovų pasiūlytą apibūdinimą atitinka už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis. O į Minską ir Maskvą keliaujantys A. Paleckio bendražygiai – dar nenuteisti.

Projekte numatoma, kad nusikaltimas prieš Lietuvą, už kurį asmuo galėtų netekti paso, būtų: šnipinėjimas, perversmo organizavimas, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir panašiai.

O sprendimą dėl pilietybės atėmimo priimtų teismas.

„Vienas iš politinio populizmo apsireiškimų“, – taip konservatorių pasiūlymą LNK įvertino VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Jis vardija, kad pirma – asmenys, nuteisti už antivalstybinę veiklą jau yra gavę bausmę. Antra – palikti žmogų niekieno piliečių būtų akivaizdus prieštaravimas tarptautinei teisei.

„Kada neturi recepto, kaip spręsti kasdieninius šalies reikalus, tada užsiimi tokiais reikalais. Kur stengiesi per emocijas paveikti ir patraukti populiarumą į savo pusę“, – sakė D. Žalimas.

Net jeigu Lietuva ir neturėtų tarptautinių įsipareigojimų, Seimo narė, teisininkė Agnė Širinskienė neįsivaizduoja, kaip tai atrodytų realybėje.

„Nežinau, kur tokiu atveju reikėtų deportuoti? Gal į neutralią pasienio zoną už sienos išmetant? Nes bet kuri valstybė nėra įpareigota juos priimti. Todėl, kad jie yra niekieno piliečiai“, – LNK kalbėjo parlamentarė, opozicijos atstovė A. Širinskienė.

Abejonių turi ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Na, totalitarinėse valstybėse dažniausiai yra tokie būdai taikomi – kai žmonėms atiminėja pilietybes dėl įvairių politinių priežasčių. Pavyzdžiui – opozicijos veikėjams ir panašiai“, – pastebėjimus LNK išsakė krašto apsaugos ministras.

Per vieną mėnesį tai jau antra iniciatyva dėl pilietybės atėmimo. Pirma buvo po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko šokių Sočyje. Tuomet trys konservatoriai pasiūlė pataisas, kad išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę būtų galima atimti už agresorių palaikymą.

„Mes jau pereiname į tokį politinės teisėkūros populizmo vajų – kuris yra labiau tėvynės mylėtojas ir patriotas“, – pažymėjo opozicijos atstovė A. Širinskienė.

E. Drobiazko išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavo 1993 metais.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Nėra patriotiškumo – nėra ir pilietybės

Seimo narys A. Pocius LNK aiškino šį pasiūlymą.

„Visų pirma siūlau neatimti, bet paaiškinti, kad pilietybės galima ir netekti, apie tai reikia kalbėti. Manau, kad yra tam tikros sąvokos kaip tėvynės išdavimas, veikimas prieš Lietuvos valstybę. Ir aš manyčiau, kad reikėtų dabar, karo Ukrainoje kontekste, prisimenant Lietuvos istoriją – 1940 metai, pokaris, kai priešiška valstybė išnaudojo kolaborantus, mūsų tautos išdavikus. Tai manyčiau, kad reikėtų numatyti ir tokį atvejį, kad pilietis gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės“, – pasakojo parlamentaras.

Paklaustas, ar norima tik pagąsdinti, A. Pocius ragino teisininkams numatyti išskirtinius atvejus, kada asmenys gali netekti pilietybės.

„Manyčiau, kad yra reikalinga diskusija. Tegul žmonės teikia siūlymus, tegul prasideda diskusija. Kiek gali iš mūsų valstybės tyčiotis kai kurie asmenys, kurie vyksta į Baltarusiją, Rusiją, kurios yra agresorės, vykdo karą Ukrainoje. Ir prieš Lietuvą yra nukreipta taip pat jų veikla“, – sakė Seimo narys. Primindamas, kad prieš Lietuvą tebevyksta hibridinė neteisėtų migrantų ataka.

Visą LNK pokalbį su A. Pociumi žiūrėkite čia: