Pirmadienį spaudos konferencijoje Laisvės kovų komisijos pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad ši komisija sprendžia ne tik istorinės atminties klausimus, įamžinimo dalykus, bet ir socialinius klausimus, kurie liečia tremtinius, politinius kalinius, nuo okupacijų nukentėjusius asmenis.
„Todėl valdančiųjų noras naikinti šią komisiją, prijungiant prie Valstybės istorinės atminties komisijos, kelia daug klausimų. Keista, kad Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas ponas Arūnas Gumuliauskas taip entuziastingai siekia, kad šitos komisijos būtų sujungtos“, - sakė parlamentarė.
Jos teigimu, tai reikštų, kad sujungus komisijas darbo krūvis padidės, bet darbuotojų, aptarnaujančių šią komisiją, sumažės.
„Galima nors ir visas komisijas sujungti, bet kas seka po to ?“, - svarstė konservatorius A. Anušauskas. Jo nuomone, Laisvės kovų komisija turėtų išlikti.
Apie ketinimus sujungti dvi parlamentines komisijas kalbėjusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė sakė, kad tai „vertinanti nekaip“.
„Mus, kaip organizaciją, vienijančią nuo sovietinės okupacijos nukentėjusius asmenis, tai, žinoma, liūdina, nes dar nemaža dalis žmonių, kurie tai išgyveno, yra gyvi ir jiems šiuo metu vis dar reikia valstybės rūpesčio, valstybės dėmesio. Būtent tokios funkcijos ir numatytos Laivės kovų komisijos nuostatuose“, - spaudos konferencijoje sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.
Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas pastebėjo, kad planuojama sujungti dvi komisijas, kurios dirba visiškai skirtingus darbus.
„Tų dviejų komisijų sujungti negalima ir mes, visuomeninė taryba, esame prieš tai. Mūsų taryba, kurios nariai yra 16 patriotinių organizacijų atstovai, tikrai yra ir pasipiktinę, ir nesuprantame, ir aišku nepritariame tų dviejų komisijų jungimui“, - sakė G. Rutkauskas.
Jo nuomone, šiuo metu komisijų nereikėtų jungti, nes tikrai nukentės dviejų komisijų darbai.
Rugsėjo 25 d. Seimas pradėjo svarstyti siūlymą sujungti dvi parlamentines komisijas - Valstybės istorinės atminties ir Laisvės kovų.
Už tokį Statuto pakeitimo projektą, kurį pristatė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys A. Gumuliauskas, po pateikimo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 14, susilaikė 13 parlamentarų. Į Seimo plenarinių posėdžių salę projektas turėtų sugrįžti spalio 16 d., primena ELTA.
Pasak A. Gumuliausko, komisijų sujungimas turi logikos ir prasmės. „Šiose komisijose sprendžiami klausimai dažnai kartojasi. Manytume, esant tikslinga jas sujungti, kad komisijų veikla būtų efektyvesnė“, - sako A. Gumuliauskas.
Jo nuomone, tai padėtų efektyviau, sparčiau spręsti klausimus, susijusius su Lietuvos istorija, istorinės atminties sklaida, užtikrintų koordinuotą informacijos visuomenei teikimą iš valstybės institucijų bei tradicijų tęstinumą, siekiant koordinuoto istorijos įamžinimo.
Šiuo metu Seime nuolat veikiančios yra Etikos ir procedūrų, Peticijų, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Migracijos komisijos. Siūloma papildyti Seimo statutą ir įtvirtinti, kad Seimo Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija būtų nuolatinė komisija.
Šiuo metu Laisvės kovų komisijoje dirba 8 parlamentarai. Jos pirmininkas yra socialdemokratas Juozas Olekas, pavaduotoja - konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo nario A. Gumuliausko vadovaujamoje Valstybės istorinės atminties komisijoje dirba 11 parlamentarų.