TS-LKD narys ir politologas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad konservatorių siūlomo modelio nereikėtų maišyti su jų oponentų socialdemokratų pažadais, nes jis paremtas Vokietijos patirtimi ir yra vidurio kelias.
L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad pagaliau pradėta kalbėti apie gerovės modelį Lietuvoje.
V. Landsbergis: turime laimėti ateinančius Seimo rinkimus
Šeštadienį Vilniuje vykstančiame Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime partijos vairą perimantis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis savo Lietuvos viziją sieja pirmiausia su pokyčiais švietime.
Į suvažiavimo delegatus kreipęsis konservatorių garbės pirmininkas, naujojo lyderio senelis Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad norint daryti pokyčius, svarbu laimėti ateinančius Seimo rinkimus.
„Lietuvoje pradedame naują etapą. Matau savo tikslą labai aiškiai. Drauge su jumis pasiūlyti tolesnį kelią Lietuvos žmonėms – kaip tapti išsilavinusia, klestinčia ir saugia valstybe“, - kalbėjo G.Landsbergis.
„Suomijos vyriausybė diskutuoja, kaip išlaikyti lyderystę švietimo srityje ir neatsilikti nuo sparčiai besivejančių Azijos valstybių. Tuo tarpu šiandieninė Lietuvos vyriausybė diskutuoja, kaip švietimo sritį išlaikyti Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos finansinių srautų lyderystėje“, - apgailestavo jis.
V.Landsbergis pabrėžė, kad norint pabaigti dabartinių valdančiųjų „iškrypimus“, reikia laimėti Seimo rinkimus, kurie vyks 2016 metų rudenį.
„Yra tokia praktika kaip Vyriausybės postų vertingumas pagal pajamas partijai ir ministerijų balai pagal tai, kiek kuri ministerija atneša pajamų ją gavusiai partijai. Aš manau, kad mes (tai) pabaigsime. Mes turime laimėti, turime laimėti ateinančius Seimo rinkimus. Šitas iškrypimas ir išsigimimas turi baigtis. Ir tada kviesime į koaliciją dorus partnerius, kurie nesakys - mums už tai šita pelninga ministerija turi priklausyti. Eikit po velnių, turėtų būti atsakymas“, - kalbėjo V.Landsbergis.
Primena „Svarbiausia – žmogus“
A. Kubilius savo kalboje susirinkusiems partiečiams aiškino, kad Lietuvai šiandien reikia naujo tikėjimo, naujų lyderių, naujos aistros, naujos energijos naujiems darbams.
„Tai būtų tikėjimas geresne Lietuva, mūsų pažanga, mūsų sėkme. Matau naują etapą, kuriame turėtume rūpintis žmogaus gerove.
Daug kam tai galbūt primins socialdemokratų šūkį „Svarbiausia – žmogus“, tačiau akivaizdu, kad socialdemokratams ligi šiol šio šūkio nepavyko paversti realybe.
Žmogaus gerovė reikalauja žymiai geriau apmokamų darbo vietų. Šiuo metu Lietuvoje jie sudaro tik 25 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Ateityje atlyginimai augs žymiai sparčiau, nei augo iki šiol ir sparčiau, nei tradiciškai augo mūsų ekonomika. Tačiau taip pat galvosime, ką daryti, kad tai netrukdytų mūsų ekonomikos augimui“, – sakė Seimo opozicijos lyderis.
A. Kubilius kaip gerovės pavydį pateikė Vokietijos miestus ir miestelius, kuriuose šeimos turi geras sąlygas auginti vaikus ir prižiūrėti ligotus tėvus bei senelius, turi gyvybingas bendruomenes ir jaukius parapijos namus.
Mato naują etapą
Apie tai, kad Nepriklausomybės 25-metį atšventusi Lietuva dabar žengia į naują savo gyvavimo etapą kalbėjo ir G. Landsbergis.
„Turime parodyti kelią Lietuvos žmonėms, kaip tapti išsilavinusia, klestinčia ir saugia valstybe. Svarbu ne tik didesni BVP augimo tempai ar pirmavimas tarptautinių reitingų lentelėse. Pirmiausia, Lietuvos žmonės turi realiai pajusti gerėjantį gyvenimą“, – skelbė naujasis konservatorių lyderis.
L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad pagaliau pradėta kalbėti apie gerovės modelį Lietuvoje.
Jis pastebėjo, kad yra įvairių tipų gerovės modelių. Istoriškai jis susiformavo Otto von Bismarcko laikais Vokietijoje, kai buvo sukurta pensijų sistema.
„Šiandien galime išskirti daug gerovės modelių: liberalus (anglosaksiškas – koks yra Didžiojoje Britanijoje), šiaurietiškas-socialdemokraštiškas (Skandinavijos valstybėse), kontinentinis-vokiškasis“, – išvardijo politologas.
L. Kasčiūnas pasakojo, kad dar partijos pirmininko rinkimų metu tiek G. Lansbergis, tiek Irena Degutienė šiam klausimui skyrė daug dėmesio ir dėstė savo mintis apie vokiškąjį socialios rinkos ekonomikos modelį.
„Tai yra vidurio kelias tarp nekontroliuojamos laisvos rinkos ideologijos ir klasikinio socialdemokratinio gerovės valstybės tipo, paremto perskirstymu ir socialinėmis išmokomis. Šis kelias yra grįstas šeimos institutu“, – DELFI aiškino jis ir pridūrė, kad taip žmogų siekiama paskatinti dirbti ir užsidirbti.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra didžiausia socialinė takoskyra Europoje tarp turtingų ir mažiausiai pasiturinčių, regioninė atskirtis irgi labai didelė. Todėl jis konservatorių siūlomą modelį vertina teigimai ir sako, kad jis padėtų Lietuvoje kurti organišką visuomenę.
TS-LKD suvažiavime turėtų būti patvirtinta rezoliucija „Dėl Lietuvos žmonių gerovės“, kurioje rašoma, kad „sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemą turime vadovautis Vokietijos socialios rinkos ekonomikos patirtimi: skatinti šeimai palankią mokestinę aplinką ir užtikrinti ekonominį saugumą socialiai jautriausioms visuomenės grupėms“.
Rezoliucijoje taip pat aiškinama, jog „dabartinės ekonominės politikos, kai apsiribojama tik dėmesiu periodiškam minimalios mėnesinės algos didinimui, nepakanka tam, kad būtų garantuotas ilgalaikis Lietuvos ekonomikos augimas“.