Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje konferencijoje jis pristatė tik į valdančiąsias partijas orientuotą rinkimų rezultatų prognozavimo modelį, kuris remiasi paskutinių prieš juos buvusių savivaldos rinkimų rezultatais.
Pasak M.Jastramskio, ateinančiuose rinkimuose konservatoriai turėtų gauti 10,25 proc. balsų.
"Tie, kurie esate, galite atsiminti šitą skaičių ir per kitus parlamento rinkimus pagalvosite, ar aš labai "nusigrybavau", ar pataikiau, lyginant su tuo, ką apklausos prognozuoja", - susirinkusiems sakė TSPMI doktorantas.
Tuo tarpu abi liberalios partijos, jo teigimu, neperžengs 5 proc. barjero ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą nepateks. Liberalų ir centro sąjunga, remiantis politologo pateiktu modeliu, turėtų surinkti 4,07 proc., o Liberalų sąjūdis - 3,42 proc. balsų.
"Jeigu jie nesusijungs, yra labai didelė tikimybė, kad jie nepraeis", - teigė M.Jastramskis.
Jis pažymėjo, kad valdančiąsias partijas pokomunistinėse šalyse, įskaitant Lietuvą, vienija tai, kad naujuose rikimuose jos visada pralaimi.
"Lietuvos atveju dar pastebėjau tendenciją, kad valdančiosios partijos, kurios įeina į Vyriausybę, visada gauna mažiau balsų ateinančiuose rinkimuose negu prieš tai buvusiuose savivaldos rinkimuose", - sakė politologas.
M.Jastramskio pateikta prognozė yra pagrįsta statistiniu modeliavimu, kuris, jo teigimu, remiasi ekonomine balsavimo teorija, prielaida, kad elektoratas valdančiąsias partijas laiko atsakingomis už ekonominę situaciją.
"Kadangi Lietuvos politinė sistema yra pakankamai fragmentuota, tai dažnai (apklausose) populiarumo skirtumai yra labai nedideli ir dažnai persidengia su apklausų paklaida. Kita vertus, visiškai nesigilinant, gerai ar blogai tos apklausos prognozuoja, visada yra gerai turėti du pagrindimus. (...) Reikia alternatyvos ir tu žiūri, ar įmanoma ją gauti. Atrodo, kad įmanoma", - aiškino jis.
Paprašytas paaiškinti, kuo pagrįstas statistinis modeliavimas, M.Jastramskis atsakė, jog šiuo atveju remiamasi matematiniais skaičiavimais.
"Tai yra paprasta tiesinė lygtis", - sakė jis.
Politologo teigimu, tai yra pirmas kartas, kai Lietuvoje bandoma rinkimus prognozuoti tokiu būdu. Iki šiol, anot jo, tokiam tyrimui trūko realių duomenų, nes rinkimų Lietuvoje buvo pernelyg mažai.
Komentuodamas, kodėl prognozuojamas tik valdžios partijų pasirodymas rinkimuose, jis sakė, kad duomenys apie opozicines partijas nerodo bendros tendencijos.
"Konkrečiai šitame Lietuvos tyrime taip buvo imta, nes jie (valdantieji) turi bendrą bruožą - parlamento rinkimuose visada gauna mažiau balsų nei prieš tai buvusiuose savivaldos. Tiesiog yra bendra tendencija (valdančiųjų partijų) ir santykis, kuriuo yra pralošiama. Iš tų duomenų galime kalbėti apie apibendrinančią tendenciją būtent valdančiosioms partijoms", - sakė M.Jastramskis.
"Kodėl konkrečių opozicijos partijų balsus būtų sunku prognozuoti? Todėl, kad prieš kiekvienus rinkimus atsiranda naujos partijos ir negali tiksliai prognozuoti dėl to, kad nežinai - galbūt atsiras naujas judėjimas, kuris paims balsus iš opozicijos partijų. Čia yra labai didelis netikrumas ir su tuo labai sunku susidoroti Lietuvos atveju", - teigė jis.
Spalį dienraščio "Lietuvos rytas" skelbtos apklausos, kurią atliko "Vilmorus", duomenimis, už TS-LKD būtų balsavę 9,9 proc. rinkėjų. Pagal šiuos duomenis, konservatoriai rinkimuose liktų treti. Liberalų sąjūdį būtų palaikę 4,2 proc., liberalcentristus - 0,8 proc. rinkėjų.
Pagal šią apklausą, daugiausia balsų balsų gautų opozicinės partijos - už Lietuvos socialdemokratų partiją būtų balsavę 15,9 proc. gyventojų, Darbo partiją būtų palaikę 13,3 proc. respondentų, "Tvarka ir teisingumas" būtų gavusi 9,7 proc. balsų.