„Mes pirmadienį pradedame rinkti parašus po teikimu pradėti apkaltą, tam reikia ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių parašų“, – BNS penktadienį sakė partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Konservatoriai laikosi pozicijos, kad Seimo statuto nuostatos dėl apkaltos galioja, nors vasario pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) pripažino jas prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Pasak buvusio KT teisėjo konservatoriaus Stasio Šedbaro, Konstitucinis Teismas nurodė, kad apkalta turi būti taikoma platesne apimtimi, tad dabartinės normos galioti nenustojo.
„Konstitucinis Teismas įvertino normą ta dalimi, kad Seimo narys gali būti apkaltos proceso tvarka šalinamas ne tik už nusikaltimą, kurį padarė eidamas pareigas, bet ir prieš tapdamas Seimo nariu. Daugiau dėl apkaltos proceso nėra jokių korekcijų, jei dabar atsiversime Seimo statutą, viskas yra galiojančios normos, tik (pagal KT nutarimą) reikia jas išplėsti“, – žurnalistams penktadienį sakė S.Šedbaras.
Apie apkaltą M.Basčiui prakalbo ir iš savo pavaduotojų socialdemokratą atsistatydinti paraginęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tačiau jis laikosi versijos, kad apkaltos galimybę blokuoja Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Seimo statuto nuostatų.
„Geriausias būdas tai būtų jam pačiam apsispręsti. Šiaip neturėtų turbūt būti (Seimo nariu – BNS). Bet mes negalime jam diktuoti tokių sąlygų, nebent apkaltos proceso būdu. Bet turėtume pakeisti Seimo statutą, kadangi Konstitucinis Teismas yra kvestionavęs straipsnį dėl apkaltos, jis dabar yra lyg ir negaliojantis, tai turime tokį kazusą teisinį, bet manau, kad artimiausiu metu išspręsime, nes apkalta man atrodo čia reikalinga, nes yra poreikis“, – BNS penktadienio rytą sakė V.Pranckietis.
M.Bastys penktadienio rytą BNS pareiškė, kad ketina trauktis iš Seimo vadovybės, tačiau parlamentaro mandato neatsisakys. Jis žada kreiptis dėl tyrimo į Generalinę prokuratūrą. Be to, nusprendė nesivaržyti Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose gegužę.
Seimo pirmininkui pateiktoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
Konstitucinis Teismas vasarį yra paskelbęs, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti atitinkamas pareigas, o dabartinė Seimo statuto redakcija apkalto galimybę nepagrįstai susiaurina.