Antradienį 52 politikai pritarė, kad Vyriausybė turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą, 9 (daugiausia liberalai ir socdemai) balsavo „prieš“, 6 (beveik vien Tautos prisikėlimo partijos atstovai) susilaikė.
Pasipiktinęs EP rezoliucija dėl Seimo priimto įstatymo, M. Adomėnas pakvietė kolegas kilti į kovą su Briuseliu. Jis pasiūlė paraginti Vyriausybę kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, kad EP atšauktų prieš porą mėnesių priimtą rezoliuciją dėl vadinamojo nepilnamečių apsaugos įstatymo.
Jo parengtą projektą parašais parėmė dar 54 parlamentarai iš įvairų frakcijų – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos. Kadangi ieškinį Teisingumo Teismui reikia pateikti per du mėnesius nuo dokumento priėmimo dienos, Vyriausybei liko vos savaitė – terminas baigiasi lapkričio 17 d.
Beje, paties M. Adomėno per projekto pateikimo procedūrą Seimo posėdžių salėje nebuvo, mat jis šiuo metu išvykęs į Gruziją. Todėl rezoliuciją kolegoms pristatė kitas šios partijos narys Česlovas Stankevičius. „Rezoliucijos autorius elgiasi kaip katinas, pridirbęs į miltus“, – ironizavo socdemė Birutė Vėsaitė.
Norėtų anuliuoti EP rezoliuciją
Pritardamas M. Adomėno iniciatyvai, Seimas pareiškė nuomonę, kad EP rezoliucija dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir ypač jos 1 punktas yra „neteisėtas veiksmas dėl kompetencijos trūkumo“. Šiuo punktu EP paprašė Pagrindinių teisių agentūros pateikti nuomonę apie įstatymą ir jo pakeitimus.
Vyriausybė paraginta iki lapkričio 17 d. pateikti ieškinį Teisingumo Teismui dėl rezoliucijos teisėtumo ir pareikalauti, kad dokumentas, o ypač minėtas punktas, būtų paskelbti negaliojančiais.
Anot Seimo, jei rezoliucija nebus oficialiai pripažinta negaliojančia, ji „gali tapti pavojingu precedentu“, kuris sudarytų sąlygas EP ir Pagrindinių teisių agentūrai „kėsintis į Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prerogatyvas“.
Kartu išreikštas apgailestavimas ir gilus susirūpinimas dėl EP „mėginimo abejoti valstybės narės didžiąja demokratiškai išrinkto parlamento narių dauguma priimto įstatymo teisėtumo, nors šis klausimas, manytina, nepriklauso EP kompetencijai“.
Rugsėjo 17 d. priimtoje rezoliucijoje EP pažymėjo, kad minėto įstatymo formuluotės yra „miglotos, teisiniu požiūriu neaiškios ir gali būti prieštaringai interpretuojamos“. Europarlamentarams ypač užkliuvo straipsnis, kuriame apibrėžiama neigiamą poveikį daranti informacija, įskaitant tą, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs arba poligaminiai santykiai. EP paragino keisti įstatymą, kuris turėtų įsigalioti kitų metų kovą.
Per kelias minutes pakeitė nuomonę
Antradienį posėdyje B. Vėsaitė pareiškė esanti įsitikinusi, kad Teisingumo Teismas ieškinio nepriims. „Kam mums dar kartą darytis gėdą prieš visą Europą?“ – retoriškai klausė ji. Parlamentarės teigimu, neko nebūtų atsitikę, jei eilutės apie homoseksualus įstatyme nebūtų buvę, o priimtas įstatymas esą atbaidė kai kuriuos investuotojus.
Kitas socdemas Vytenis Andriukaitis politikų užmojus ginti Seimo priimtą įstatymą pavadino pašto karvelių laidymu, o siūlomą rezoliuciją – tuščiu dokumentu.
Pasak jo partijos kolegos Česlovo Juršėno, EP rezoliucija tėra politinis dokumentas, todėl į jį reikia atsakyti „tokiu pačiu vėzdu“, nuomonės pareiškimu, kuriame „galime leisti bet kokią fantaziją, dėti iš kairės ir iš dešinės“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Stoma, nors ir pripažino, kad homoseksualų negalima nustumti į pogrindį ir diskriminuoti, pareiškė, kad šiuo atveju kalbama „apie mūsų laisvę ir demokratiją“.
„Kiek mes, kaip visuomenės atstovai, galime išreikšti mūsų visuomenės moralines nuostatas ir apibrėžti ribų nustatymą? Ar gyvename supervalstybėje, kur viskas yra leistina, ir žygiuojame į Sodomą ir Gomorą, nieko nebebijodami? Lietuva nėra kažkokia moralės tvirtovė, paskutinis krikščionybės bastionas. Yra žmonių ir politikų, suprantančių, kad Europa, praradusi krikščioniškas šaknis, bus griuvusi imperija“, – aiškino S. Stoma.
Posėdyje įsiplieskus diskusijoms, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė sudaryti redakcinę komisiją ir rezoliucijos procesą patobulinti. Tam pritarė 54 parlamentarai, nesutiko 14. Į redakcinę komisiją įtraukta Socialdemokratų frakcijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė pareiškė dokumentą laikinti niekiniu, todėl paprašė ją išbraukti.
Galiausiai I. Degutienei buvo priminta, kad pirmiausiai ji turėjo pasiūlyti balsuoti dėl rezoliucijos projekto be pataisų. Vos po kelių minučių paaiškėjo, kad Seimo nariams tinka ir toks tekstas, kokį pateikė M. Adomėnas.
Seimas nusprendė taisyti įstatymą
Įvertinę rezoliucijos projektą, teisininkai pažymėjo, kad EP gali pareikšti nuomonę tam tikrais klausimais.
Tuo metu Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius suabejojo, ar Seimas gali skųstis dėl EP rezoliucijos. Mat šis dokumentas nėra privalomas teisės aktas ir negali turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį, Teisingumo Teismas prižiūri būtent tų EP priimtų teisės aktų, kurie gali turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą. Direktyvos ir sprendimai yra privalomi, o rekomendacijos ir nuomonės – ne.
„Seimui priėmus projektą, tarptautinei bendruomenei toliau būtų demonstruojamas mūsų valstybės nebrandumas ir nesugebėjimas priimti kritikos, daroma žala Lietuvos, kaip demokratinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės, įvaizdžiui bei reputacijai“, – pažymėjo H. Mickevičius.
Beje, Seimas jau nusprendė taisyti nepilnamečių apsaugos įstatymą, kurį vasarą priėmė atmetęs prezidento veto ir kuris sulaukė karštos kritikos tarptautinėje erdvėje.
Jo pataisas parengė prezidentės Dalios Grybauskaitės sudaryta darbo grupė. Projekte nebeliko frazės, kad homoseksualių, biseksualių ar poligaminių santykių propagavimas daro neigiamą poveikį vaikams. Vietoj to siūloma riboti informacijos, kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir mažamečių lytiniai santykiai, sklaidą.
Žlugus pastangoms pataisyti įstatymą, ES Taryba 4/5 balsų gali atimti iš Lietuvos balso teisę tol, kol bus pakeisti teisės aktai.