Premjerui Sauliui Skverneliui bandant pagerinti pašlijusius santykius su Lenkija ir pašalinti įtampas dėl lenkų asmenvardžių rašybos dokumentuose raidėmis w, q ir x, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku gali tapti minėtų raidžių priešininkas Valentinas Stundys.
Seimas main hall
© DELFI / Domantas Pipas

Buvęs Seimo narys konservatorius, lietuvių kalbos mokytojo išsilavinimą turintis V. Stundys sutiktų vadovauti VLKK.

„Siūlymas rimtas, tai naujas didelis iššūkis, turėčiau gerai pamąstyti ir priimti sprendimą. Iššūkiai man priimtini visada“, – antradienį DELFI sakė V. Stundys.

Valentinas Stundys
Valentinas Stundys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rengia pakartotinius VLKK narių rinkimus. Kai kuriems komiteto nariams nerimą kelia planai VLKK pirmininku siūlyti buvusį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį. Esą kažin ar buvusio lietuvių kalbos mokytojo patirties pakanka vadovauti ekspertinei įstaigai.

Į klausimą, ar buvusiam pedagogui užtektų kompetencijos vadovauti VLKK, V. Stundys reagavo juokdamasis. „Matote, kaip ir politikai kai kurie gali būti turintys tam tikrą išsilavinimą, irgi klausimas, tempia ar netempia. Čia, matyt, kitas dalykas, ko gero, pirmą kartą siūlomas žmogus, kuris turi lituanistinį išsilavinimą, bet tuo pačiu yra politikas.

Turbūt šitai šiek tiek atsargiai leidžia žiūrėti į mano kandidatūrą, bet šiuo atveju labai paprastai atsakyčiau: kalbos politika nėra izoliuotas dalykas, kalbos politika susijusi su globaliu kontekstu, globaliais politiniais, geopolitiniais procesais, mes truputį sau meluojam, kai sakome, kad kalbos politika – kažkas uždara ir nepasiekiama išoriniam pasauliui ir ten vykstantiems procesams. Deja, yra kiek kitaip“, – kalbėjo V. Stundys.

Kandidatas į VLKK pirmininkus garsėja konservatyviu požiūriu į kalbos politiką. Jis ne kartą aktyviai reiškė nepritarimą raidžių q, w, x rašybai pavardėse.

„Mano pozicija jokia naujiena, aš tik noriu atkreipti dėmesį: kas bebūtų pirmininkas, ne jo pozicija lemia komisijos nutarimo turinį, įstatymai labai aiškiai sako, kad komisija sprendimus priima kolegialiai, savo posėdžiuose, todėl gali būti nuomonių, požiūrių skirtumas, vis dėlto galutinę poziciją lemia balsų dauguma“, – dėstė V. Stundys.

Jis stebisi, kad į kalbos politiką bandoma įtraukti dvišalių santykių su Lenkija politiką. Antra, primena pašnekovas, kadenciją baigianti komisija dėl asmenvardžių rašybos yra priėmusi sprendimus. V. Stundys nemano, kad naujoji kalbos komisija gali nei iš šio, nei iš to imtis iniciatyvos persvarstyti ankstesnės komisijos sprendimą. „Dabar komisijos kamuolys guli Seimo stalčiuose, Seimas dabar turi apsispręsti ir suvokti atsakomybę už sprendimą“, – sakė V. Stundys.

DELFI primena, kad premjeras S. Skvernelis šiuo metu vieši Lenkijoje.

Anot S. Skvernelio, Lenkijoje iki šiol prisimenama istorija, kad siūlymas įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą buvo atmestas paskutinio tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Vilniuje metu 2010 metais. Po kelių dienų L. Kaczynskis žuvo. J. Kaczynskis yra jo brolis dvynys.

„Didžiausia problema, kad buvo pažadėta, neįvykdyta, o po kelių dienų žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas. Ta tema yra jautri“, – antradienį BNS sakė premjeras.

Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje. Pats premjeras remia tokį sprendimą, bet neaišku, ar jis surinks pakankamai balsų Seime.

Dabartinė Daivos Vaišnienės vadovaujama VLKK yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu arba užsienietiška pavardė įgyjama per santuoką, suteikiama tokiose šeimose gimusiems vaikams, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje. Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo komisija nepasisakė.

V. Stundys tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete yra baigęs lietuvių kalbos studijas, 1982-1990 m. mokytojavo Videniškių vidurinėje mokykloje. 1997–2008 m. V. Stundys buvo Molėtų rajono meras, 2004–2008 m. vadovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijai, 2008–2012 m. buvo Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnis sugalvojo papietauti vien desertais (24)

Kad jūs žinotumėte, kaip nelengva kasdien sugalvoti vis kokios nors įvairovės mano restoranų ir...

JAV apsisprendė dėl naujų pajėgų steigimo: kosminėse varžybose kiti liks toli už nugaros (346)

Dar šių metų rugsėjį privati amerikiečių bendrovė „ SpaceX “ sėkmingai iškėlė į...

Legalizuojami automobiliai su vairu dešinėje: specialistai negaili perspėjimų (1)

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Saugaus eismo keliais įstatymo pataisa, kuri nebedraus...

Vienas iš dvynių metus praleido kosmose, kitas – Žemėje: kaip pasikeitė jų kūnai? (24)

Scottas Kelly’is – 53 m. amerikietis astronautas , veteranas, dalyvavęs keturiuose skrydžiuose...

Dingusio baikerio Aivaro Kilkaus mylimoji paviešino jautrią žinutę (115)

„Mėnuo nežinios, nerimo, nusivylimo, beviltiškumo, bejėgiškumo, skausmo ir „n“ visko. Bet...

Stulbinančios šlovės sulaukusi „ABBA“: ką dabar veikia legendinės grupės nariai? (5)

„ABBA“ yra viena didžiausių sėkmės istorijų muzikos pasaulyje. Švedų pop grupė, kurią...

Atmintinė, kaip paruošti automobilį žiemai (12)

Apmaudu, tačiau kitaip nei kelininkus, žiema vairuotojus iš tikrųjų užklumpa netikėtai ir,...

„Senąjį“ Kuvaldą susigrąžinęs Maslobojevas: neskraidžiau padebesiuose (15)

„Bushido Hero‘s“ turnyro pagrindinėje kovoje vienas geriausių Lietuvos kovotojų Sergejus...

Po sutuoktinio smurto prarado priekinius dantis: tokių kaip ji – ne viena (91)

Kartą moterį sutuoktinis taip primušė, jog jai išbyrėjo keli priekiniai dantys . Kaip taip...

Gyventojams siūloma leisti registruotis „prie savivaldybės“ (4)

2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis Lietuvoje vis dar buvo 66 591 faktinės gyvenamosios vietos...