aA
Premjerui Sauliui Skverneliui bandant pagerinti pašlijusius santykius su Lenkija ir pašalinti įtampas dėl lenkų asmenvardžių rašybos dokumentuose raidėmis w, q ir x, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku gali tapti minėtų raidžių priešininkas Valentinas Stundys.
Seimas main hall
© DELFI / Domantas Pipas

Buvęs Seimo narys konservatorius, lietuvių kalbos mokytojo išsilavinimą turintis V. Stundys sutiktų vadovauti VLKK.

„Siūlymas rimtas, tai naujas didelis iššūkis, turėčiau gerai pamąstyti ir priimti sprendimą. Iššūkiai man priimtini visada“, – antradienį DELFI sakė V. Stundys.

Valentinas Stundys
Valentinas Stundys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rengia pakartotinius VLKK narių rinkimus. Kai kuriems komiteto nariams nerimą kelia planai VLKK pirmininku siūlyti buvusį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį. Esą kažin ar buvusio lietuvių kalbos mokytojo patirties pakanka vadovauti ekspertinei įstaigai.

Į klausimą, ar buvusiam pedagogui užtektų kompetencijos vadovauti VLKK, V. Stundys reagavo juokdamasis. „Matote, kaip ir politikai kai kurie gali būti turintys tam tikrą išsilavinimą, irgi klausimas, tempia ar netempia. Čia, matyt, kitas dalykas, ko gero, pirmą kartą siūlomas žmogus, kuris turi lituanistinį išsilavinimą, bet tuo pačiu yra politikas.

Turbūt šitai šiek tiek atsargiai leidžia žiūrėti į mano kandidatūrą, bet šiuo atveju labai paprastai atsakyčiau: kalbos politika nėra izoliuotas dalykas, kalbos politika susijusi su globaliu kontekstu, globaliais politiniais, geopolitiniais procesais, mes truputį sau meluojam, kai sakome, kad kalbos politika – kažkas uždara ir nepasiekiama išoriniam pasauliui ir ten vykstantiems procesams. Deja, yra kiek kitaip“, – kalbėjo V. Stundys.

Kandidatas į VLKK pirmininkus garsėja konservatyviu požiūriu į kalbos politiką. Jis ne kartą aktyviai reiškė nepritarimą raidžių q, w, x rašybai pavardėse.

„Mano pozicija jokia naujiena, aš tik noriu atkreipti dėmesį: kas bebūtų pirmininkas, ne jo pozicija lemia komisijos nutarimo turinį, įstatymai labai aiškiai sako, kad komisija sprendimus priima kolegialiai, savo posėdžiuose, todėl gali būti nuomonių, požiūrių skirtumas, vis dėlto galutinę poziciją lemia balsų dauguma“, – dėstė V. Stundys.

Jis stebisi, kad į kalbos politiką bandoma įtraukti dvišalių santykių su Lenkija politiką. Antra, primena pašnekovas, kadenciją baigianti komisija dėl asmenvardžių rašybos yra priėmusi sprendimus. V. Stundys nemano, kad naujoji kalbos komisija gali nei iš šio, nei iš to imtis iniciatyvos persvarstyti ankstesnės komisijos sprendimą. „Dabar komisijos kamuolys guli Seimo stalčiuose, Seimas dabar turi apsispręsti ir suvokti atsakomybę už sprendimą“, – sakė V. Stundys.

DELFI primena, kad premjeras S. Skvernelis šiuo metu vieši Lenkijoje.

Anot S. Skvernelio, Lenkijoje iki šiol prisimenama istorija, kad siūlymas įteisinti lenkiškų pavardžių rašybą buvo atmestas paskutinio tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito Vilniuje metu 2010 metais. Po kelių dienų L. Kaczynskis žuvo. J. Kaczynskis yra jo brolis dvynys.

„Didžiausia problema, kad buvo pažadėta, neįvykdyta, o po kelių dienų žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas. Ta tema yra jautri“, – antradienį BNS sakė premjeras.

Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje. Pats premjeras remia tokį sprendimą, bet neaišku, ar jis surinks pakankamai balsų Seime.

Dabartinė Daivos Vaišnienės vadovaujama VLKK yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu arba užsienietiška pavardė įgyjama per santuoką, suteikiama tokiose šeimose gimusiems vaikams, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje. Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo komisija nepasisakė.

V. Stundys tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete yra baigęs lietuvių kalbos studijas, 1982-1990 m. mokytojavo Videniškių vidurinėje mokykloje. 1997–2008 m. V. Stundys buvo Molėtų rajono meras, 2004–2008 m. vadovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijai, 2008–2012 m. buvo Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (174)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (148)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas Valensijoje išvarė iš aikštės Cristiano Ronaldo (20)

„Valencia“ ir Turino „Juventus“ komandų teisėjo Felixo Brycho priimtas sprendimas pirmojo...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (36)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (43)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų antradienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (264)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (140)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (300)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...