Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškovojo 11 merų postų, o absoliučia pergale prieš rinkimus tikėję Lietuvos valstiečiai ir žalieji (LVŽS) – tik šešis. Tiek pat mero postų atiteko ir Liberalų sąjūdžiui (LRLS), penki – partijai „Tvarka ir teisingumas“, du – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Politinė partija Rusų aljansas (LLRA, PPRA), po vieną Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) ir „Darbo partija“, dar vieną – pats save Jurbarke išsikėlęs kandidatas, o nė vieno – Lietuvos centro partija (LCP) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).

Visuomeninių komitetų atstovai daugiausia pasitikėjimo sulaukė visuose trijuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje pergalę švenčia Remigijus Šimašius su visuomeniniu komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“, Kaune – Visvaldas Matijošaitis su visuomeniniu komitetu „Vieningas Kaunas“, o Klaipėdoje – Vytautas Grubliauskas su visuomeniniu komitetu „Vytautas Grubliauskas ir komanda“.

R. Šimašius iki sprendimo į rinkimus eiti su komitetu, priklausė Liberalų sąjūdžiui, tačiau po nesutarimų, kurie kilo dėl komiteto pasirinkimo, jis nusprendė pasitraukti iš partijos.

Liberalų sąjūdžiui iki rinkimų priklausė ir V. Grubliauskas, tačiau Klaipėdos liberalai kandidatu į merus iškėlė pirmininko sūnų Simoną Gentvilą, todėl V. Grubliauskas nusprendė vis tiek kelti savo kandidatūrą ir subūrė komitetą.

Ir nors partijos kone sutartinai kartoja, kad džiaugiasi pergale – iškovotais merų postais bei mandatais tarybose, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis teigia, kad per šiuos rinkimus akivaizdžiai laimėjo komitetai, kurių sėkmė kitų rinkimų metu gali būti dar didesnė.

O politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad pradėjus merus rinkti tiesiogiai, savivaldos politika lokalizuojasi, o lokaliai, anot jo, partijos nereikalingos, svarbu – asmenybės.

Karbauskis: sėkmę trikdė išankstinės prognozės

Nors didžiųjų miestų tarybose „valstiečių“ gretos nebus didelės: Vilniaus miesto taryboje „valstiečiai“ iškovojo tris vietas, Klaipėdoje – 7, o Kaune – nė vienos, nors R. Karbauskis ir Kauno meras V. Matijošaitis neslepia palankumo vienas kitam. V. Matijošaitis taip pat išreiškė ir paramą LVŽS remiamam kandidatui į Prezidento postą – Sauliui Skverneliui.

Virginijus Sinkevičius, Ramūnas Karbauskis

Tačiau „valstiečiams“ kur kas labiau pasisekė kitose tarybose ir, susumavus rezultatus, po šių rinkimų jie iškovojo 94 mandatais daugiau nei praėjusiais. Iš viso „valstiečiai“ turi 232 mandatus tarybose.

Po rinkimų R. Karbauskis teigė, kad šį kartą laimėjo asmenybės. „Balsuojama už asmenybes, – tiesioginius merų rinkimus ir komitetų sėkmę vertino R. Karbauskis. – Tai nėra partijų rinkimai, o asmenybių.“

Vis dėlto, jo teigimu, „valstiečiai“ ir dirbdami taryboje parodys, kaip sugeba dirbti.

Jis nurodė, kad sėkmę trikdė tik išankstinės prognozės. „Sėkmę trikdo rinkimuose išankstinė versija, kad surinksime 300 mandatų, surinkome 232, neįvertinau, kiek stipriai veiks asmenybės. Jei būtume leidę daugiau Seimo narių iškelti į merus, būtume turėję kitokį vaizdą“, – sakė R. Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis
Sėkmę trikdo rinkimuose išankstinė versija, kad surinksime 300 mandatų, surinkome 232, neįvertinau, kiek stipriai veiks asmenybės. Jei būtume leidę daugiau Seimo narių iškelti į merus, būtume turėję kitokį vaizdą.

LVŽS po merų rinkimų pergalę švenčia šešiose savivaldybėse: Biržų rajone (Vytas Jareckas), Klaipėdos rajone (Bronius Markauskas), Lazdijų rajone (Ausma Miškinienė), Panevėžio rajone (Povilas Žagunis), Šiaulių rajone (Antanas Bezaras) ir Visagine (Erlandas Galaguz). O LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad džiaugiasi rinkimų į savivaldybių tarybas rezultatais – skaičiuoja, kad pateko kone į visų miestų tarybas.

Landsbergis: kukli pergalė ir liko kukli

TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, kartu su komanda po rinkimų į merus švenčiantis pergalę vienuolikoje savivaldybių, teigia, kad išlaikė tą patį merų skaičių ir tikino, kad yra nugalėtojai, nes pelnė daugiau mandatų tarybose.

Gabrielius Landsbergis

„Kukli pergalė, kuria džiaugėmės prieš dvi savaites liko kukli, liko pergalė ir toliau galime sakyti, kad pagal mandatų skaičių esame pirmieji, suskaičiavus visus merus bei esančius mandatus turime 279 mandatus visoje Lietuvoje ir esame pirmieji, socialdemokratai turi 277 ir yra antrieji. Išlaikėme tą patį merų skaičių, kurį turėjome. Vienos savivaldybės netektos, kurios skaudesnės, kalbu apie Šilalę, bet Anykščiai ir Raseiniai džiugina“, – teigė G. Landsbergis pridėjęs, kad asmenybės tikrai turi įtakos žmonių pasirinkimui.

TS-LKD po antrojo rinkimų į merus turo pergalę švenčia Alytaus rajone (Algirdas Vrubliauskas), Molėtų rajone (Saulius Jauneika), Radviliškio rajone (Antanas Čepononis), Raseinių rajone (Andrius Bautronis), Skuodo rajone (Petras Pušinskas), Palangos mieste (Šarūnas Vaitkus), Pasvalio rajone (Gintautas Gegužinskas), Anykščių rajone (Sigutis Obelevičius), Kaišiadorių rajone (Vytenis Tomkus), Kupiškio rajone (Dainius Bardauskas) ir Šakių rajone (Edgaras Pilypaitis)

Paluckas: tai ne inercija

Daugiausia merų postų, net 15, pelnė Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai. Ir nors socialdemokratai nepelnė postų didžiuosiuose miestuose, jis atmetė teiginį, kad socialdemokratai tampa regionų partija.

Gintautas Paluckas

Paklaustas, kaip G.Paluckas vertina politologo Ramūno Vilpišausko kritiką, kad socialdemoktratų pergalė – paprasčiausias ankstesnis įdirbis, jis sakė, kad jam reikia išeiti iš savo kabineto.

„Jiems reikia išeiti iš kabinetų ir pasiklausyti, ką šneka žmonės. Šie jauni žmonės pasiekė tai, nes įtikino žmones. Nereikia kalbėti, kad čia inercija. Manau, tai pagieža ir nuoskaudos“, – sakė G.Paluckas.

Gintautas Paluckas
Šie jauni žmonės pasiekė tai, nes įtikino žmones. Nereikia kalbėti, kad čia inercija. Manau, tai pagieža ir nuoskaudos.

Socialdemokratai pergalę švenčia Akmenės rajone (Vitalijus Mitrofanovas), Alytaus mieste (Nerijus Cesiulis), Birštone (Nijolė Dirginčienė), Ignalinos rajone (Justas Rasikas), Jonavos rajone (Mindaugas Sinkevičius), Kauno rajone (Valerijus Makūnas), Kelmės rajone (Vaclovas Andrulis), Marijampolėje (Povilas Isoda), Neringoje (Darius Jasaitis), Pakruojo rajone (Saulius Margis), Prienų rajone (Alvydas Vaicekauskas), Telšių rajone (Kęstutis Gusarovas), Utenos rajone (Alvydas Katinas), Vilkaviškio rajone (Algirdas Neiberka), Zarasų rajone (Nikolajus Gusevas).

Rinkimus triuškinančiai nugalėjo Malinauskas, Pinskuvienė ir Matijošaitis su komitetais

Daugiau nei po 70 procentų rinkėjų balsų jau pirmajame ture pelnė ir mero postus išsaugojo Druskininkų, Širvintų ir Kauno merai - visi jie rinkimuose dalyvavo su visuomeniniais komitetais.

Visuomeniniai komitetai, kurių atstovai pelnė daugiausia mandatų savivaldų tarybose, pelnė dvylika merų postų. Visuomeninių komitetų atstovai pergales švenčia Druskininkuose (Ričardas Malinauskas), Kaune (Visvaldas Matijošaitis), Kazlų rūdoje (Mantas Varaška), Kėdainių rajone (Valentinas Tamulis), Klaipėdoje (Vytautas Grubliauskas), Kretingoje (Antanas Kalnius), Panevėžio mieste (Rytis Mykolas Račkauskas), Rokiškio rajone (Ramūnas Godeliauskas), Šiaulių mieste (Artūras Visockas), Širvintose (Živilė Pinskuvienė), Varėnos rajone (Algis Kašėta), Vilniuje (Remigijus Šimašius).

Kartu su visuomeniniais komitetais pergales šventė ir R. Šimašius, ir V. Grubliauskas, kurie pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio prieš rinkimus tik todėl, kad į juos norėjo eiti su komitetais. Susumavus dviejų turų rezultatus paaiškėjo, kad Liberalų sąjūdis pelnė tik šešis merų postus Elektrėnų rajone (Kęstutis Vaitiukaitis), Joniškio rajone (Vitalijus Gailius), Plungės rajone (Audrius Klišonis), Rietave (Antanas Černeckis), Tauragės rajone (Dovydas Kaminskas), Trakų rajone (Edita Rudelienė).

Partija „Tvarka ir teisingumas“ pergalę švenčia penkiose savivaldybėse: Kalvarijoje (Vincas Plikaitis), Mažeikių rajone (Vidmantas Macevičius), Pagėgiuose (Vaidas Bendaravičius), Šilalės rajone (Algirdas Meiženis) ir Šilutės rajone (Vytautas Laurinaitis).

Lietuvos laisvės sąjunga pelnė vieną mero kėdę Švenčionių rajone (Rimantas Klipčius), taip pat ir „Darbo partija“ – Ukmergės rajone (Rolandas Janickas).

Du postus laimėjo LLRA, PPRA – Vilniaus rajone (Marija Rekst) ir Šalčininkų rajone (Zdzislav Palevič).

Jurbarko rajone vėl išsikėlė save pats ir laimėjo Skirmantas Mockevičius.

Jastramskis: savivaldoje svarbu ne partijos, o asmenybės

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai pasitikėjo socialdemokratais ir visuomeniniais komitetais. Politologo Mažvydo Jastramskio tokia komitetų sėkmė nestebina. Jo teigimu, tiesioginiuose merų rinkimuose svarbu asmenybės, o ne partijos.

Mažvydas Jastramskis

„Tai siečiau su tiesioginių merų rinkimų reforma ir paprasta tvarka, kad rinkimuose gali dalyvauti rinkiminiai komitetai. Panašu, kad savivaldos politika dėl tos reformos labiau lokalizuojasi, o lokaliai politikai partijos nereikalingos, svarbu asmenybės ir vietiniai klausimai. Manau, tai natūrali pasekmė“, – vertino politologas.

Socialdemokratų sėkmė buvo vertinta kaip ilgalaikio įdirbio vaisius, o politologas teigė, kad jiems sėkmingai susidėliojo ir permainų laikas. „Kai buvo įvesta tiesioginių merų rinkimų reforma prieš ketverius metus, jie tuomet ir turėjo daugiausia merų postų. Galima kalbėti apie tai, kad jie turėjo geriausias sąlygas startinei pozicijai“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis
Panašu, kad savivaldos politika dėl tos reformos labiau lokalizuojasi, o lokaliai politikai partijos nereikalingos, svarbu asmenybės ir vietiniai klausimai. Manau, tai natūrali pasekmė.

Daugiau nei pusė merų išliko savo postuose. Politologo teigimu, tai savivaldos rinkimuose natūralus dalykas. M. Jastramskis įvardijo, kad net tuomet, kai merai būdavo renkami ne tiesiogiai, maždaug pusė jų išlaikydavo savo pozicijas. „Iš vienos pusės tai tam tikras stabilumas. Jei žmonės patenkinti merų veikla, tai gerai, kad juos perrenka. Iš kitos pusės yra ir kaitos. Manau, kad to nereikėtų vertinti nei gerai, nei blogai“, – kalbėjo M. Jastramskis.

Nuo 2000 metų savo pozicijų mero postuose ir po šių rinkimų neužleidžia Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir Rietavo meras Antanas Černeckis. „Stabilumas gali reikšti, kad žmonės patenkinti ir meras gerai dirba. Iš kitos pusės, tai gali reikšti, ypač mažesnėse savivaldybėse, kad yra suformuota tam tikra struktūra, kuri užtikrina perrinkimą“, – svarstė politologas.

Panevėžio meru perrinktas Rytis Mykolas Račkauskas, kuris šiuo metu nušalintas nuo pareigų dėl vykstančio korupcijos tyrimo. „Taip veikia demokratija, – situaciją, kai išrenkamas su teisėsauga reikalų turintis kandidatas, vertino M. Jastramskis. – Jei žmonės renkasi merą, kuriam pareikšti įtarimai, tai toks jų pasirinkimas. Bet tai pavieniai atvejai.“

Jo teigimu, kai skirtinguose rajonuose tai gali būti vertinama skirtingai. „Tai priklauso nuo to, kaip žmonės pasitiki teisėtvarka“, – teigė politologas.

Mažvydas Jastramskis
Taip veikia demokratija. Jei žmonės renkasi merą, kuriam pareikšti įtarimai, tai toks jų pasirinkimas. Bet tai pavieniai atvejai.

Vilniaus mero posto siekęs Artūras Zuokas patyrė nesėkmę. Politologas svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti blogas šleifas. „Vilnius yra augantis miestas ir jame gyvenimas gerėja, – kalbėjo M. Jastramskis. – Žmonės renkasi tą merą, kuris valdė miestą gerovės laikotarpiu. Be to, Zuokas iš seniau turi nemažai neigiamo šleifo. Teistumo dalykas yra svarbus.“

A. Zuokas laimėjo tik dviejose apygardose – Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje. Politologas tai aiškina paprasta logika: „Matyti, kad jį kažkiek į viršų patempė tautinės mažumos, jis perėmė lenkų ir Uspaskicho balsus, o daugiau pliuso negavo“.

Rinkėjai, rinkdami tarybas ir merus, prie balsadėžių ėjo vangiai, tačiau politologas teigia, kad mažas aktyvumas įtakos rezultatams neturėtų daryti.

Liekis: rinkimus iš tikrųjų laimėjo ne partijos

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas profesorius Šarūnas Liekis DELFI teigė, kad rinkimus laimėjo ne partijos, o komitetai. Jo teigimu, komitetų sėkmė kituose rinkimuose gali būti kur kas didesnė.

Šarūnas Liekis

„Mano nuomone, laimėjo komitetai. Komitetai padarė proveržį ir surinko du su puse karto daugiau mandatų ir merų pozicijų. Tas trejetukas, kuris buvo tradicinis, išbalansuotas, – apie daugiausia mandatų ir merų postų anksčiau surinkdavusias partijas kalbėjo Š. Liekis. – Jokios partijos negali sakyti, kad jos kažką laimėjo.“

Jo teigimu, kitų rinkimų metu komitetai turėtų sulaukti dar didesnės sėkmės.

Šarūnas Liekis
Komitetai padarė proveržį ir surinko du su puse karto daugiau mandatų ir merų pozicijų. Tas trejetukas, kuris buvo tradicinis, išbalansuotas.

Vis dėlto pirmojoje vietoje pagal merų postus – socialdemokratai. „Socialdemokratų sėkmė – stiprūs rajonų skyriai, – teigė Š. Liekis. – O stipriuose skyriuose yra ir lyderių, stiprių žmonių. Pavyzdžiui, tie patys „valstiečiai“, jie turi labai silpnų skyrių.“

Kauno rajone jau ketvirtąjį kartą iš eilės meru perrenkamas socialdemokratas Valerijus Makūnas. Š. Liekis pažymėjo, kad Kauno rajone socialdemokratai turi vieną stipriausių skyrių.

Suvalkija, anot Š. Liekio, taip pat stiprių socialdemokratų skyrių regionas. „Tai nereiškia, kad partija ten puikiai dirba, bet vietos skyriai yra stiprūs, turi žmonių, turi resursų, žmogiškųjų resursų, ir laimi, – teigė Š. Liekis. – Jie ir be partijos ten laimėtų, ko gero. Galėtų pasivadinti ne socialdemokratais, o kokiu nors „Kupiškio artojų būreliu“ ir vis tiek laimėtų.“

Vis dėlto, ne visose savivaldybėse socialdemokratams pavyko išlaikyti savo pozicijas.

Didelių lūkesčių prieš rinkimus turėjo ir „valstiečiai“, o konservatoriai po rinkimų teigia, kad laimėjo rinkimus, tačiau Š. Liekis teigia, kad ir vieni, ir kiti pralaimėjo. „Ir „valstiečiai“, ir konservatoriai pralaimėjo, – kalbėjo Š. Liekis. – Mano nuomone, „valstiečiai“ laimėjo prieš konservatorius, jei taip skaičiuotume, bet jei ambicijos buvo didelės, kaip kad „valstiečių“, kad jie į vienus vartus sumuš visoje Lietuvoje, tai taip neįvyko. Akivaizdu. Ir politinis, ir socialinis resursas, kuris yra Seime, nesitransformuoja į vietinį resursą. Kitaip sakant, vietoje reikia konkrečių žmonių, kurie bus garantai, kad jais bus galima pasitikėti, kad jie sudės naują šaligatvį, žolyną sutvarkys, vaikų dienos centrais pasirūpins. Tai buitiniai dalykai, politinių lozungų neužtenka“

Š. Liekis tvirtino, kad nė viena partija negali girtis pergale, nes sėkmė po šių rinkimų atiteko komitetams. „Akivaizdžiai laimėjo komitetai. Laimėjo komitetų formatas. Bet tai normali tendencija. Lenkijoje komitetai jau nuo 1994 metų valdo visą savivaldą. Tai normali tendencija, – kalbėjo Š. Liekis. – Tai yra tam tikras iššūkis tradicinėms partijoms.“