SADM, gegužę paskelbusi, kad nevyriausybinėms organizacijoms gebėjimų stiprinimui konkurso būdu išdalys 900 tūkst. eurų, liepos 20 dieną pranešė paskirsčiusi mažiau nei pusę šios sumos, o atrinktų projektų vertinimas iš karto sukėlė rimtų abejonių.

Teiktiems projektams įvertinti ministerija teigė pirmą kartą subūrusi nepriklausomų ekspertų grupę, tačiau jų nuomonė, išreikšta projektų vertinimo balais, galutiniame vertinimo etape tapo mažiau svarbi, nei iš SADM valdininkų suburtos komisijos. Projektai, įvertinti aukštesniais ekspertiniais balais, atsidūrė rezerviniame sąraše, tuo metu ekspertų kaip vieni prasčiausių įvertinti konkursiniai pasiūlymai gavo finansavimą.

„Mes tikimės, kad konkurso rezultatai bus sustabdyti pirmadienį. Tada grįžta ministras. Ministerijos sudaryta komisija, tikimės, darbą nuveiks ilgiausiai per dvi savaites – susitiks su ekspertais ir tada turėsime rezultatus. O dėl vidinio tyrimo dar tiksliai nežinome, bet taip pat stengsimės kuo greičiau, kad daugiau tokios klaidos nepasikartotų“, – DELFI sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Kol konkursas, skirtas nevyriausybinių organizacijų veiklos skaidrumo stiprinimui ritosi skandalo link, SADM vadovas Linas Kukuraitis mėgavosi atostogomis. Ministras ilsėtis išėjo liepos 10-ąją, o į darbą grįžta prabėgus keturioms savaitėms, rugpjūčio 4 dieną.

Įvertino geriau, pinigų neskyrė

Kaip matyti iš oficialiai SADM skelbiamų konkurso dokumentų, jo laimėtojais buvo paskelbtos aštuonios iš 18 paraiškas teikusių nevyriausybinio sektoriaus organizacijų. Keturios paraiškos atmestos, kaip surinkusios pernelyg mažai balų, o dar šešios įrašytos į rezervinį sąrašą: į jį įtrauktieji būtų galėję tikėtis finansavimo, jei dėl kažkokių priežasčių skirtų lėšų būtų atsisakęs kažkuris iš laimėtojų.

Aukščiausiu konkursiniu balu – 60, buvo įvertintos trys nevyriausybinės skėtinės, tai yra, grupę narių vienijančios organizacijos: asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, Labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“ bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Tačiau pirmosioms dviem finansavimas buvo skirtas, o POLA atsidūrė rezerve.

Į rezervinį sąrašą buvo įrašyta ir Lietuvos gėjų lyga, pelniusi 55 balus, tiek pat surinkusi Lietuvos neįgaliųjų draugija, 54 balais įvertintas Vilniaus arkivyskupijos Caritas, 51 balą pelnęs Moterų informacijos centras.

Tačiau lėšos paskirtos 46 balais įvertintai NVO vaikams konfederacijai bei 48 balus pelniusiai viešajai įstaigai „Europos namai“.

Nugalėtojams iš viso numatyta paskirstyti 468 tūkst. eurų – perpus mažiau, nei buvo numatyta skelbiant konkursą.

Abejonių sukėlė viceministro sąsajos

Kai kurioms laimėjusioms organizacijoms šio konkurso metu numatyta „dviguba“ parama – tai yra, buvo apsispręsta finansuoti tiek „skėtinę“ organizaciją, tiek po jos sparnu esančią konkrečią įstaigą, nors pagal projektą žadėta remti ne dalyvių veiklą, bet stiprinti jų institucinius gebėjimus.

Kaip matyti iš SADM skelbiamos informacijos, vienu iš nugalėtojų tapo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT), surinkęs 58 balus ir galėjęs tikėtis beveik 55 tūkst. eurų paramos. Šios organizacijos valdybos pirmininku, iki paskiriamas į politines pareigas, buvo viceministras E. Bingelis. Jo Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodoma, kad viceministras iš nevyriausybinės organizacijos valdybos pasitraukė šių metų sausio 16 dieną.

Prezidentas Valdas Adamkus ir Eitvydas Bingelis

Kartu su E. Bingeliu NSMOT valdyboje dirbo šios organizacijos viena iš kūrėjų Elena Urbonienė. Ji vadovauja NSMOT tinklui priklausančiai NVO vaikams konfederacijai, taip pat gavusiai 55 tūkst. eurų konkursinį finansavimą, nors jos projektas buvo įvertintas pačiu žemiausiu balu – 46.

Viceministras E. Bingelis turėjo ryšių ir su 50 balų surinkusia bei 54,3 tūkst. eurų užsitikrinusia Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBOP). Jos narė yra Maltos ordino pagalbos tarnyba, kur viceministras, kaip nurodoma jo deklaracijoje, iki sausio 2 dienos ėjo generalinio sekretoriaus pareigas.

Finansavimas – 47,6 tūkst. eurų – buvo numatytas ir 54,5 balo surinkusiam NNVBOP nariui – Lietuvos žmogaus teisių centrui.

Didžiausia suma – 94 tūkst. eurų – šio konkurso metu skirta nevyriausybines organizacijas vienijančios Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos pirmininko Martino Žaltausko, vadovaujančio Labdaros ir paramos fondui „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, įstaigos projektui. Į NVO tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas yra deleguotas viceministras E. Bingelis.

„Aš nevyriausybiniame sektoriuje ir prieš tai darbavausi, ir buvau pakankamai aktyvus, ir mūsų organizacija buvo aktyvi. Vienas iš momentų, kad organizacija, pasikeitus vadovui, nenutraukia savo veiklos. Kitas dalykas, kad apie visus dalyvavimus esu viešai deklaravęs, ir to sektoriaus žmonės puikiai žino, kur ir ką aš veikiau. Tie žmonės, kurie mane pažįsta, žino, kad nei darydavau, nei darysiu tokių gestų stumti ar proteguoti tokias organizacijas. Šiame konkurse pirmą kartą buvo bandoma kurti precedentą su ekspertiniu vertinimu, kad būtų tikrai nešališkumas.Tai neapsaugojo šiuo atveju, bet tai yra gera pamoka“, – DELFI sakė E. Bingelis.

Jo teigimu, į klausimus, kodėl prastesniais balais įvertinti projektai atisdūrė tarp nugalėtojų, o geresniais – rezerviniame sąraše, turės atsakyti ministerijos kuriama vidinė tyrimo komisija. Konkurso rezultatai bus peržiūrėti.

Vardijo klaidas

Pasak viceministro, būtent šitam konkursui SADM pradėjo taikyti naują praktiką, projektų vertinimui pasitelkdama nepriklausomus ekspertus, kurių žodis turėjo būti svaresnis nei projektą kuravusios ministerijos darbuotojų komisijos, vadovautos SADM Šeimos ir bendruomenių departamento direktorės Dainos Urbonaitienės.

„Tačiau kažkodėl posėdžiams besibaigiant buvo nuspręsta atsakomybę perimti komisijai“, – aiškino E. Bingelis.

Paklaustas, ar manoma, kad ministerijos sudaryta komisija galėjo kažką padaryti ne taip, viceministras teigė, kad kalbama apie procedūrinius dalykus. „Esminis dalykas yra tas, kad komisija priėmė ekspertų vertinimą ir turėjo klausimų, kodėl, kaip ir kas buvo įvertinti, kodėl teikiami tam tikri komentarai. Komisija pirmojo posėdžio metu iš ekspertų negavo tinkamų reakcijų, tada buvo organizuojamas dar vienas susitikimas, ir todėl komisija pasinaudojo nuostatuose numatyta galimybe pakeisti projektų, kuriuos siūlė ekspertai, eiliškumą. Klausimas, kodėl projektai buvo perstumdyti, o ne grąžinti ekspertams iš naujo įvertinti, jeigu buvo aptiktos kažkokios klaidos“, – sakė jis.

Technine klaida E. Bingelis vadino ir perpus sumažėjusias lėšas konkursui, apie ką tapo žinoma paskelbus nugalėtojus. „Čia irgi yra įvykusi techninė klaida, kurią bandome kartu su vidaus tyrimu išsiaiškinti. Kai gausime tyrimo rezultatus, būtinai pasidalinsime su visuomene“, – teigė viceministras.

Pasak jo, skelbiant paraiškų priėmim, planuota įgyvendinti kur kas platesnę priemonę, stiprinant nevyriausybines organizacijas, galbūt rengti kelis konkursus. „Dabar žiūrima, kodėl tos sumos yra pasikeitę, nes pagrindinė mintis buvo, kad tikrai tai būtų daug daugiau organizacijų paliečiantis projektas. Čia ir įvykusi viena iš galimų klaidų“, – kalbėjo E. Bingelis.

Vieniems negalima, kitiems – kodėl gi ne

NVO tarybos pirmininkas M. Žaltauskas, kurio atstovaujamas Labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“ gavo didžiausią finansavimą, kalbėdamas apie tai, kodėl tarp nugalėtojų pateko tik NVO tarybos narių projektai, DELFI sakė, kad to išvengti neįmanoma, nes į NVO tarybą patenka asmenys, deleguojami nacionalinių skėtinių nevyriausbinių organizacijų teikimu, kaip numatyta įstatyme. „Skėtinių organizacijų Lietuvoje yra 14. Tai pirmas atvejis istorijoje, kai ministerija imasi finansuoti šitų skėtinių organizacijų veiklas.
Galbūt, ko SADM nepadarė, ir kas yra blogai, tai, kad nepateikė trumpų projektų aprašymų, kad žmonės žinotų, kas tai per organizacijos, ir kam skiriamos lėšos“, – teigė jis.

Pasak NVO tarybos vadovo, šis konkursas buvo sukurtas tam, kad „galų gale pradėti stiprinti skėtines organizacijas, kas nepadaryta per dešimt metų“. „Anksčiau SADM perskirstydavo po 1-2 tūkt. eurų, kas buvo visiška beprasmybė, kalbant apie kelis šimtus organizacijų. Dabar sutelktas dalykas, kad būtų poveikis, kad būtų tam tikri teisės aktų pakeitimai, kad sektorius išsigrynintų, kad visos organizacijos, gaunančios paramą, atliktų savo veiklos ir finansinius išorinius auditus, kad sektorius skaidrėtų, stiprėtų ir efektyvėtų“, – pabrėžė jis.

Pasiteiravus, ar abejonių nesukėlė projektų finansavimas, nepaisant ekspertų įvertinimo, jis teigė, kad nevyriausybininkai taip pat aiškinosi šią situaciją. „Vienas iš atsakymų buvo, kad ekspertų nekompetencija buvo balus surašyti. Kitas variantas, kodėl jie pateko į rezervą, yra tai, kad jie nėra skėtinė organizacija. Nes jei paimsime Gėjų lygą (atsidūrusią rezerve – red.) , ji priklauso Žmogaus teisių koalicijai. Negali dvi organizacijos gauti tam pačiam skėtiniam konkursui finansavimo. Finansavimą turi gauti didžiausia skėtinė organizacija, kuri vienija tas kitas organizacijas. Dabar išeitų taip, kad gautų finansavimą ir skėtinė organizacija, ir jos narė“, – tvirtino jis.

DELFI pasiteiravus, kodėl tokiu atveju nekilo problemų skirti finansavimą NSMOT ir jos narei NVO vaikams konfederacijai, taip pat – NNVBOP ir Lietuvos žmogaus teisių centrui, M. Žaltauskas sakė: „Na, ten vietomis gal taip yra. Bet tenai mes turime viduje susitvarkyti, kad nebūtų viena skėtinė organizacija kitos skėtinės organizacijos nare“.