Jei atvykęs svečias iš užsienio paprašys jį pavaišinti tikru lietuvišku patiekalu, ką jam pasiūlysite? Pamirškite didžkukulius, dabartinius šaltibarščius ar plokštainį, pataria specialistai. Geriausia, ką galite pasiūlyti – tai tikras skilandis, lašinukai ar virtiniai, liaudyje žinomi kaip koldūnai. Taip pat svečiui galite pasiūlyti lietuviško alaus.
© A.Didžgalvio nuotr.

Ketvirtadienį Kaune susirinkę istorikai bei maisto ruošimo specialistai diskutavo bei ieškojo tikrų lietuviškų patiekalų bei gėrimų. Taip pat ieškota atsakymo, koks alkoholinis gėrimas geriausiai tinka lietuviams.

Lietuvių vaišių tradicijos – svarbi kultūros ir tapatybės dalis lygiai kaip tautinis kostiumas, trispalvė, gimtoji kalba ir kiti simboliai. Diskusijos „Lietuvą pristatančios vaišės: intelektualinė provokacija“ dalyviai bandė atskleisti maisto bei gėrimų gaminimo ir vartojimo tradicijų visumą, būdingą XXI a. lietuviams.

Cepelinai - sovietų palikimas

Nors dauguma lietuvių mano, kad cepelinai - tikrasis lietuviškas patiekalas, specialistai įsitikinę, kad taip nėra.

„Tai – sovietinis kanonas. Didžkukuliai, balandėliai, plokštainis... Taip, lietuviai daug patiekalų gamindavo iš bulvių, tačiau minėtus patiekalus negalima vadinti tradiciniais lietuvių patiekalais. Kone visuose 19 amžiaus tekstuose minimi šaltibarščiai, tačiau tuomet jie buvo visai kitokie nei dabar. Seniau šaltibarščiai buvo gaminami iš veršienos sultinio, vėžių mėsos. Tai nebuvo tie šaltibarščiai iš sovietinis valgyklos“, - sako istorikas Antanas Astrauskas, knygos „Per barzdą varvėjo. Svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje“ autorius.

Taip pat svečią iš užsienio būtų galima pavaišinti lietuvišku skilandžiu ar virtiniais, dar vadinamais koldūnais. Istorikai sutaria, kad ir kaip jie būtų vadinami – virtiniais ar pyragaičiais – jie jau seniai buvo lietuvių virtuvėje.

Tuo tarpu dabar pastebima, kad lietuviai labiausiai domisi užsienių šalių virtuvėmis, tuo tarpu savo protėvių patiekalai grimsta užmarštin. Šiuo metu lietuviai ypatingai pamėgo suši.

Tuo tarpu senovėje lietuviai labiausiai mėgo žvėrieną, paukštieną, jautieną.

„Nėra išlikusių to meto receptų. Mes tik žinome, kokie produktai buvo naudojami. Bet kokiu atveju kalbant apie patiekalus reikia skirti, kur buvo paprastų žmonių, o kur „aukštoji“ virtuvė“, - sako A. Astrauskas.

„Aš paklausiau vieno lenko istoriko, koks patiekalas jam asocijuojasi su Lietuva. Jis kiek pagalvojęs atsakė: rūkyti lašiniai, nes niekur tokių nesu ragavęs“, - priduria istorikas Liudas Glemža.

Neprašausite, jei svečiui pasiūlysite tokią lietuvišką užkandą – skilandis, juoda duona, varškės sūris, lašiniai.

Alus – mėgstamiausias lietuvių gėrimas

Kalbėdami apie tradicinį lietuvių gėrimą specialistai be didesnių diskusijų sutaria – alus mėgstamiausias lietuvių gėrimas.

XX amžiaus pradžioje valstiečiai labiausiai mėgo naminę degtinę, miestiečiai – alų bei vyną. Tuo tarpu aukštuomenėje buvo paplitęs importinis vynas.

Atgavus nepriklausomybę pastebėta, kad ypatingai auga alaus pardavimai. Šį gėrimą lietuviai mėgo nuo seno, o jo pardavimus dar labiau padidino rinkodaros specialistai.

Bet kokiu atveju specialistai sutaria, kad tradiciniams lietuviškams patiekalams skiriame per mažai dėmesio.

„Blogiausia, kad mes neįdėjome jokių pastangų, kad grįžtų mūsų tradicinė – tiek valstiečių, tiek „aukštoji“ - virtuvė. Mūsų miestuose galima rasti įvairiausių tautų virtuvių, tačiau labai sunku rasti tikros, kokybiškos lietuviškos virtuvės pavyzdžių“, - diskusiją apibendrino jos vedėja etnomuzikologė Zita Kelmickaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aiškėja naujos detalės apie Neryje tebeieškomos moters gyvenimą: vaikai vieni laukė 2 paras (70)

Aiškėja naujos detalės apie moterį, kurios nuo sekmadienio vakaro ieškoma Neries upėje .

I. Makaraitytė. Senoji A. M. Brazausko gvardija ir tikrieji jų veidai (75)

Kas buvo ir yra Lietuvos socialdemokratų partija ? Partija, kurios vadovas Gintautas Paluckas ką...

Sukluso ne vienas: „Rokiškio sūrio“ sūrio atstovas padėkojo permokantiems už lietuviškus gaminius

„Ačiū ( Lietuvos – DELFI) vartotojams už tai, kad mėgsta vartoti vietoje pagamintą...

Dėl Gintaro kambario sužibo viltis: skelbia radę jo buvimo vietą (11)

Vokiečių mėgėjiškos archeologijos atstovai padarė išvadą, kad nacistų pagrobtas Gintaro...

A. Bačiulis: „Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių (738)

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu...

Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus: lietuviai ėmė išlaidauti (1)

Prasidėjus išankstinei 2018-ųjų vasaros sezono prekybai, jau fiksuojami rekordiškai aktyvūs...

Likusi be darbo rankų nenuleido: dabar dzūkų sodyba vilioja ir vietinius, ir užsieniečius (6)

Prieš daugiau nei dešimt metų su vyru atidariusi sodybos „Grikucis“ duris Laima Mačionienė...

Į rinktinę – žalia šviesa: G. Orelikas su nekantrumu laukia D. Adomaičio skambučio (1)

Antrus metus legionieriaus duoną kremtantis Gediminas Orelikas neužtruko įšokdamas į lyderio...

Profesorius atsakė į svarbiausią klausimą apie vaistus: kas trečiam pacientui gresia sunkios pasekmės (9)

Farmacinis arba cheminis ekvivalentiškumas reiškia, kad dviejuose ar daugiau vaist iniuose...