aA
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų palaiko vaiko pinigus, ir tik mažesnioji mano, kad vietoj jų reikėtų daugiau lėšų investuoti į švietimą. Dar daugiau – didžioji dalis Lietuvos gyventojų pasisakytų už tai, kad vaikui būtų mokama 100 eurų suma per mėnesį nepriklausomai nuo šeimos dydžio.
Pinigai
Pinigai
© Shutterstock

Pagal visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2019 m. lapkričio 19–29 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliktą visuomenės nuomonės apklausą, didžiausias sumas (100 eurų nepriklausomai nuo dydžio) dažniau įvardijo moterys, 36–45 metų amžiaus, vidutinio išsilavinimo atstovai.

Plačiau su apklausos rezultatais galima susipažinti žemiau esančioje lentelėje. Duomenys rodo, kad visų pajamų grupių šeimose daugiausia yra tokių, kurie pasisakytų už tai, jog vaikui būtų mokama 100 eurų per mėnesį suma, nepriklausomai nuo šeimos dydžio. Tokių asmenų, kurie būtų linkę iš viso atsisakyti vaiko pinigų ir jiems skiriamas lėšas investuoti į švietimą, yra reikšmingai mažiau.

Šiuo metu vaikui per mėnesį yra skiriama 60 eurų vaiko pinigų suma. Jeigu vaikas auga daugiavaikėje arba socialiai remtinoje šeimoje, tada vaiko pinigai siekia 100 eurų.

Bielinis: paternalizmas vis dar gajus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis pastebėjo, kad bendrai Lietuvoje valstybės paramos klausimas yra populiaresnis.

„Didžioji dalis žmonių masto ekonomine prasme naiviai – žvelgia į valstybę kaip į tą geradarį, kuris turi juos globoti, prižiūrėti. Paternalizmas vis dar įsigalėjęs“, – sakė L. Bielinis.

Pasak politologo, viena vertus, tai yra susiję su mūsų istoriniu palikimu.

„Kita vertus, jau praėjo trisdešimt metų, bet per tuos trisdešimt metų labai daug politinių jėgų visų problemų sprendimą matė per valstybės funkcionavimą, o ne per pilietinės visuomenės aktyvumą. Turime, ką turime“, – konstatavo L. Bielinis.

Politologo nuomone, politikai neturėtų pataikauti visuomenės įnoriams.

„Reikia į situaciją žvelgti labai realistiškai ir blaiviai. Visuomenę reikia vesti į pilietinį buvimą savo valstybėje, o ne skatinti ištiesus ranką laukti, kol valstybė padės. Žmogus turi jausti ir suvokti, kad valstybės gerovė yra jo paties veiklos pasekmė, o ne kažkieno kito“, – sakė L. Bielinis.

Lazutka: solidarumo tarp kartų išraiška

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Josvydas Elinskas


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka paaiškino, kad vaiko pinigai kartais klaidingai suprantami, jog tai yra solidarumas tarp turtingų ir neturtingų.

„Iš tikrųjų tai yra solidarumas tarp dar nepilnamečius vaikus auginančių ir dar neauginančių arba jau neauginančių tėvų. Mano atvejis yra toks, kad mano vaikai išauginti, aš moku mokesčius, ir dabar mano mokesčių dalis skiriama tiems, kurių vaikai dar neužaugę.

Kai jų vaikai užaugs, jie tęs mokesčių mokėjimą ir gautą iš valstybės „skolą“ grąžins toliau mokėdami mokesčius, iš kurių bus skirta jų vaikų kartos vaiko pinigams. Tai yra solidarumas visuomenėje tarp kartų“, – dėstė R. Lazutka.

Ekonomisto vertinimu, dabar vaikams skiriama suma, turint mintyje lietuviškas pajamas, yra reikšminga pagalba šeimoms.

„Jeigu pajamos šeimos nariui yra 300–500 eurų per mėnesį, tai 60 arba 100 eurų yra reikšmingi pinigai“, – sakė R. Lazutka.

Mato galimybių tobulinti sistemą

VU profesorius mato galimybių tobulinti sistemą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų, yra mokama vienoda vaiko pinigų suma.

Pasak jo, yra šalių, kur vaiko pinigų suma derinama su progresiniu pajamų mokesčių tarifu arba suma priklauso nuo vaiko amžiaus.

„Tokiu atveju, kai tai derinama su progresiniu tarifu, labai paprasta suprasti, kad ir turtingi gauna vaiko pinigus, bet jie moka daugiau mokesčių. Būna, kad jie yra diferencijuojami pagal vaikų amžių. Vienas dalykas – kai vaikui septyneri metai, kitas – kai septyniolika. Išauga poreikiai“, – kalbėjo R. Lazutka.

Atkreipdamas dėmesį į Lietuvos specifiką, VU profesorius matytų prasmę didesnius vaiko pinigus – 100 eurų – skirti ir vaikams, kurie auga vienišų tėvų šeimose.

Palaiko ir mokestinę lengvatą dirbantiems

R. Lazutka teigė nuosekliai palaikęs, kad būtų išlaikytas ir Papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

„Dar, kai ministerijoje dirbau L. Kukuraičio patarėju, aš argumentavau, kad pasitarimuose gintų jį. Tai vienas kitam netrukdo. (…) Neapmokestinamas minimumas yra susijęs su paskata dirbti, jeigu žmogus uždirba daugiau, tai jis nepraranda vaiko pinigų“, – sakė R. Lazutka.

Pasak VU profesoriaus, Lenkijoje atlikti tyrimai parodė, kad šeimose, kuriose mama yra įgijusi žemesnį išsilavinimą arba jo neturi ir kuriose auga daug vaikų, ten jų aktyvumas darbo rinkoje sumažėjo.

„Tai galime vertinti dvejopai. Jeigu žiūrėtume tik iš darbo rinkos pozicijų, galima sakyti, kad tai yra neigiama pasekmė. Bet galime įsivaizduoti, kad, jei turi šešis vaikus ir gauni po 100 eurų, o gali uždirbti tik minimalią algą, tada svarstai, ar verta dirbti, tų 600 eurų paramos vis tiek neprarasi. Bet su šešiais vaikais ir taip yra ką veikti namuose“, – svarstė R. Lazutka.

Gausioms šeimoms tai yra reikšminga parama

Šešių vaikų mama, daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė Jurgita Pocienė, sako, kad gausioms šeimoms vaiko pinigai yra „labai didelis gėris“.

„Jokia normali šeima negalėtų pasakyti, kad mes iš to gyvensime, nes tam reikia daugiau nei 100 eurų už vaiką, bet ir neturi būti tik tokios tėvų pajamos. Tarkime, mano šeimai – labai gerai, nes aš iš tų pinigų sumoku už darželius, būrelius, už visokius reikalus, kurie vaikams reikalingi“, – sakė J. Pocienė.

Asociacijos vadovė sutinka, kad labai reikia ir pokyčių švietimo srityje, tačiau ji nemano, kad nukreipus visus tuos pinigus į šią sritį kas nors ten iš esmės pasikeis.

„Jeigu kas nors pradėtų klausinėti mano nuomonės apie švietimo sistemą Lietuvoje, – tai yra didžiausia tragedija: neatsižvelgiama į konkretų vaiką. Viskas yra lyginama pagal vieną kurpalį.

Aš netikiu, kad iš čia paėmus ir ten sukišus situacija pasikeistų iš esmės. Kai pinigai sukišami į grandiozines reformas, dažnai pinigai įsisavinami ir jie dingsta, bet didelių pokyčių neįvyksta“, – sakė J. Pocienė.

Nedirbančias šeimas remtų kitaip

Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė yra nusvilusi, reaguodama į įvairius pagalbos prašymus, ir kritiškai vertina tuos, kurie nori gyventi tik iš kitų geros valios.

„Esu susidūrus, kad į mūsų asociaciją kreipiasi žmonių su pagalbos prašymais. Kai gaunu skaudžių istorijų, kurias perskaičius atrodo, kad tai yra labai skausminga, kad tam galima surinkti krūvas pinigų, visada galvoju, jog reikia nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip ten yra iš tikrųjų. Ir ta realybė dažnai skiriasi“, – sakė J. Pocienė.

Ji tokių istorijų galėtų prisiminti ne vieną.

„Kūdikis mano mašinoje, vežu šeimai maisto produktų. Atvežu, ateina jų pasiimti toks pasportavęs gražuolis – cigaretė dantyse. Jis negali moteriai padėti, nuvažiuoti ir paimti jų“, – pasakojo J. Pocienė.

Jos nuomone, ir valstybės gerumui turėtų būti filtras.

„Žmonės turėtų dirbti – bent kažkiek; jeigu jie piktybiškai nedirba, tada reikėtų kokiu nors būdu tuos pinigus paversti maistu, kad atsiimtų“, – sakė J. Pocienė.

Ji nesutiko su prof. R. Lazutka, kad šešis vaikus auginant gal ir pateisinamas pasirinkimas nedirbti.

„Viskas įmanoma, aš auginu šešis vaikus ir dirbu. Aišku, aš dirbu savo sukurtą darbą, neinu į įstaigą, nedirbu nuo 8 iki 17 val. Sėdžiu dabar Žalgirio klinikoje, kompiuteris atidarytas ir aš dirbu, kol mano dukrai sutvarkys dantis.

Vaikai – ne pasiteisinimas. Manau, kad turi dirbti, turi kažkiek įdėti, kad gautum. Tai yra parazitavimas, kai vis lauki, kad tau kažkas turi duoti. Prie to įpranti ir nebemoki kitaip, tai yra degradacija“, – svarstė J. Pocienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų lapkričio 19–29 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.


Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 60 proc. tiesioginės apklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Atliekant apklausą internetu, respondentui siunčiama nuoroda į apklausą – respondentas atsako savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.


Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.5882

Top naujienos

Krizės akivaizdoje dramatiški pokyčiai reitinguose: išryškėjo keli favoritai (817)

Koronaviruso krizės akivaizdoje dramatiškai augo Vyriausybės reitingai. Taip pat maždaug dvigubai...

Ne visi verslai išgyvena juodžiausias dienas: išsilaiko be valstybės paramos, priima naujus darbuotojus (97)

Kol dalis įmonių savo darbuotojus varo neapmokamų atostogų, fiksuoja prastovas ar net atleidžia...

Per parą Lietuvoje nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai Marijampolės ligoninėje – 3 užsikrėtę medikai  (142)

Lietuvoje per parą nustatyti 32 nauji koronaviruso atvejai, skelbia SAM. Iš viso šalyje nustatyti...

Klaipėdos ligoninė skelbia apie dar vieną nuo koronaviruso pasveikusį žmogų

Klaipėdos universitetinė ligoninė sekmadienį pranešė, kad nuo koronaviruso pasveiko dar vienas...

Užfiksuotas 14-as mirties nuo koronaviruso atvejis Lietuvoje (237)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Respublikinėje Panevėžio ligoninėje...

Onkologinė liga, skyrybos ir gyvenimas iš pašalpos: šiandien finansų specialistė Gražina galėtų išlaikyti visą šeimą (2)

Nors Gražinai Jankauskienei dar tik 34-eri, moteris turi, ką papasakoti. Onkologinė liga, skyrybos...

Gyvai / „Delfi ryte“ – dėl karantino kasininke tapusios trenerės interviu ir lietuvių įspūdžiai iš Ispanijos (2)

Laidoje kalbėsime su Ispanijoje gyvenančiomis lietuvėmis Laura Adomaitiene ir jos dukra Ugne. Jos...

FNTT tęsia pardavėjų patikrinimus: per pandemiją toliau spekuliuojama respiratoriais, kaukėmis ir dezinfekciniu skysčiu (41)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) pareigūnai tęsia praėjusią savaitę pradėtus...

Nerijus Mačiulis. Kada ir kaip užbaigti karantiną? (40)

Prasidedant ketvirtajai karantino savaitei, būtina pradėti svarstyti kada ir kurie verslai...

|Maža didelių žinių kaina