Įvairių kalbų, tarp jų ir lietuvių, kursų pasiūla yra išties nemaža. Tokius kursus galima lankyti ir universitetuose, ir privačiose kalbų mokyklose. Tačiau panašių kursų kaina neretai siekia ir 700 litų, todėl gali būti ne visiems įkandama. Gerokai pigesni valstybinės kalbos kursai organizuojami Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose. Šie kursai vykdomi nuo 1992 m., o jų kaina – vos 40 litų.
Tautinių bendrijų namų direktorė Alvida Gedaminskienė sako, kad surinkti norinčius lankyti tokius kursus nėra problema. Į kursus ateina tiek kitataučiai Lietuvos piliečiai, tiek užsienio valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Mokiniai atvyksta ir iš kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Elektrėnų. Pasak jos, dažniausiai žmonės į kursus ateina dėl to, kad nepakankamas valstybinės kalbos mokėjimas jiems trukdo susirasti gerą darbą.
„Šiemet (2011 m. - DELFI) rugpjūtį – gruodį mokėsi paskutinės dvi grupės. Jose buvo 31 žmogus. 20 iš jų mokėsi antrai kategorijai, tai yra tie, kurie kažkiek pažengę, o 11 žmonių – pirmai, t.y. pradedantys. Žmonės čia ateina ne tik kalbos mokytis, bet ir bendrauti. Jie labai susidraugauja ir bendrauja net po kursų pabaigos. Mes neturime jokios problemos dėl žmonių surinkimo. Kažkada bandėme daryti atskirai, tarkime, kad armėnai susirinktų, bet vėliau pamatėme, kad daug įdomiau, kai jie bendrauja tarpusavyje. Ir nereikia to žodžio „integracija“, viskas automatiškai vyksta, ir tas bendravimas jiems daug pliusų duoda“, - sako A. Gedaminskienė.
Komentuodama tendencijas, kurias galima įžvelgti per beveik dvidešimt veiklos metų, A. Gedaminskienė pastebi, kad į kursus ateina vis jaunesni žmonės. Ateina ir užsieniečiai, sukūrę šeimas su Lietuvos piliečiais.
Šiuo metu dar neaišku, ar ir šiais metais Tautinių bendrijų namai organizuos šiuos kursus – viskas priklauso nuo to, ar bus skirtas finansavimas.
„Geresniais laikais pas mus buvo ir du mokytojai. Iš tiesų, mes kur kas daugiau tų grupių apmokydavome. Buvo žmogus, kuris nuolat konsultacijas teikdavo, tautinių bendrijų atstovai galėjo pasikonsultuoti. Dirbdavo keturias valandas per dieną žmogus, kuris galėjo padėti parašyti raštą ar pan., bet tai buvo ikikriziniais laikais. Dabar tie kursai vyksta ir viskas su jais gerai, bet nieko negalime žadėti, nes nežinome, ar ir šiais metais gausime finansavimą“, - sako Tautinių bendrijų namų direktorė.
Visagine kursus pernai baigė 139 žmonės
Visagine, kurio gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, valstybinę kalbą tobulinti ar jos mokytis galima buvo jau nuo 1991 metų Visagino Tautinių bendrijų centre. Nuo 1998 metų šiuos kursus vykdo Visagino valstybinės kalbos centras. Ten organizuojami I, II ir III valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, pokalbių grupių ir atnaujintos programos kalbos įgūdžių tobulinimui „Nuo retorikos prie veiksmų“, kursai.
Pasak laikinai einančios Visagino valstybinės kalbos centro direktorės pareigas lietuvių kalbos mokytojos Olgos Kostygovos, iki 2010 m. tokie kursai buvo nemokami. Dabar tokių kursų kaina – 350 Lt už 120 akademinių valandų. Anot jos, įvedus mokestį už kursus, žymiai sumažėjo kursų klausytojų skaičius.
„Nuo 2010 m. kursus dažniausiai lanko miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogai, kurie, turėdami reikiamą kategoriją, tobulina valstybinės kalbos įgūdžius, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai, labai maža kursų lankytojų dalis yra miesto gyventojai, kurie norėtų greičiau susirasti darbą. Kursų klausytojų amžius įvairus - nuo 18 iki 60 metų“, - sako O. Kostygova.
Pasak jos, į kursus ateina įvairių tautybių žmonės: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, totoriai, lenkai, uzbekai, vokiečiai, ir kt. Daugiausiai – rusų tautybės žmonės. Tokius kursus lanko ir užsienio valstybių piliečiai, pavyzdžiui, 2011 m. II-ąjį mokslo metų pusmetį Centre mokėsi 4 užsienio
šalių (1 žmogus iš Gruzijos, 2 žmonės iš Baltarusijos ir 1 žmogus iš Rusijos) piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
2011 m. nuo sausio iki birželio mėn. kursus baigė 88 klausytojai, nuo rugsėjo iki sausio mėn. kursus baigia 51 klausytojas.
Vilniaus ir Šalčininkų r. specialūs kursai nerengiami
Kaip DELFI sakė Šalčininkų r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič, praėjusiais metais šiame rajone specialūs valstybinės kalbos mokymo kursai nebuvo organizuojami.
„Pasitaiko pavieniai asmenys, pageidaujantys mokytis kalbos, tada tariamės individualiai su mokytojais iš tokių asmenų gyvenamosios vietos dėl individualių užsiėmimų“, - sako R. Markevič.
Vilniaus r. panašūs kursai šiuo metu taip pat nėra organizuojami. Pasak Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktorės Liucinos Kotlovskos, tam tiesiog nėra poreikio.
„Norintys pasirengti valstybinės lietuvių kalbos egzaminui kreipiasi į Ugdymo plėtotės centro valstybinės lietuvių kalbos skyrių, kuris renka grupes ir organizuoja kursus. Vilniaus rajono gyventojams yra patogiau lankyti kursus Vilniaus mieste. Valstybinės kalbos egzaminai visoms mokėjimo kategorijoms kas antrą mėnesį vyksta Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje“, - sako L. Kotlovska.
Kaip pastebi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, panašių kursų poreikis mažėja, nes mažėja kitakalbių Lietuvos gyventojų, nemokančių ar silpnai mokančių valstybinę kalbą.