Apie tai buvo kalbama antradienį laidoje „Delfi tema“, kurioje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai: socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir „Darbo partijos“ atstovas Andrius Mazuronis.
Laukiant brigados, ragina pažiūrėti į save: atrodėme nelabai gerai
D. Šakalienės vertinimu, Vokietija savotiškai tapusi kai kurių Vakarų klaidų atpirkimo ožiu. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi ir pati ruoštis priimti sąjungininkų brigadą.
„Tam tikrose situacijose yra labai įdomu: per padidinamąjį stiklą žiūrima į Vokietiją arba net ji kuo nors kaltinama, kai kiti yra kur kas prastesnėje padėtyje. Aš ilgą laiką stengiausi labai švelniai ir konstruktyviai kalbėti apie tai, ką daro mūsų valstybė, bet nebėra kur trauktis“, – sakė parlamentarė.
Ji pasakojo šiuo metu itin aktyviai dirbanti tiek su Vokietijos socialdemokratais: tiek kanclerio aplinka, tiek partijos, tiek Bundestago nariais.
„Manęs jie keletą mėnesių nuolat klausinėjo: ar Lietuva yra pasiruošusi, kada Lietuva bus pasiruošusi, kaip greitai jums reikia brigados, ko iš mūsų pusės tikitės – kada ir kaip turėti? Klausimus uždavinėjo vokiečiai. Laba diena, kam turėtų būti aktualiau? Atsiprašau už tokį tiesmukumą, bet šioje situacijoje mes atrodėme nelabai gerai. Kai pirminė iš mūsų pusės pasiūlyta data buvo 2027-ieji metai, tai tikrai tik liko tylėti kamputyje, o ne kažką kritiško sakyti vokiečiams. 2025 metų birželis jau yra geresnė data“, – akcentavo D. Šakalienė.
Visgi A. Mazuronis laidoje sakė, kad jam, žiūrint į Vokietiją, apima dvejopi jausmai.
„Kas antrą dieną jie vis keičiasi. Matant vokiečių tą karinį buvimą Lietuvoje, karinį prisidėjimą, tai matosi, kad jie stengiasi, tikrai daro daug daugiau nei mes tikriausiai iš jų tikėjomės. Šioje vietoje sutinku, kad Lietuvos namų darbai yra visiškai nepadaryti, daromi visiškai atmestinai ir mes tikrai atsidursime toje situacijoje, kai vokiečiai pasakys: štai kariai, štai tas brigados dydžio kovinis vienetas – priimkite“, – teigė politikas.
Vokiečiai keičia požiūrį: Bundesveras iki tol „buvo varomas į nulį“
Socialdemokratė kalbėjo, kad vokiečiai turėjo 16 metų liaupsinamą vyriausybę, kuri „16 metų varė Bundesverą (vokiečių ginkluotosios pajėgos, – aut.p.) į nulį“.
„Jis niekada nebuvo tokioje blogoje padėtyje, kaip dabar, prieš prasidedant karui, bet jie pasakė, kad laikysis savo įsipareigojimų, atkurs pakankamus pajėgumus, mums tikrai duos viską, ką reikia“, – pastebėjo D. Šakalienė.
Jos teigimu, viena vokiečių sunkioji tankų brigada jau yra priskirta Lietuvai, be to – yra formuojama vadavietė.
„Mes neturėsime pakankamai greitai visko, ką vokiečiai gali padaryti, kol fiziškai nėra kur jų čia padėti“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Politikė pasakojo, kad Vokietijos socialdemokratai nuomonę dėl gynybos politikos labai ryškiai keičia.
„Vokietija labai rimtai pripažįsta savo klaidas. Pripažinkime, mes, lietuviai, ne visada mokame pripažinti savo klaidas. Jau tai aš laikyčiau vienu iš pliusų jų pusėje“, – sakė Seimo narė.
D. Šakalienė taip pat ragino įvertinti faktus: paskirtas 100 mlrd. eurų biudžetas Bundesverui atstatyti, kurio dalis bus skiriama ir sąjungininkų saugumo stiprinimui.
Vokietijos kitos strateginės problemos
Panašiai kalbėjo ir A. Mazuronis, kuris atkreipė dėmesį, kad viena iš Vokietijos buvusių strateginių problemų – ilgalaikio planavimo nebuvimas ir realios situacijos neįvertinimas.
„Čia yra bent kelių buvusių vyriausybių labai rimta klaida – toks rožinis realybės matymas. Kai ta realybė subyrėjo į šipulius, man atrodo, Vokietijoje įsivyravo labai didelis pasimetimas ir nežinojimas, ką daryti, nes pagrindinės dogmos, kuriomis rėmėsi pagrindinių politinių veiksmų projektavimas, tiesiog sugriuvo“, – komentavo parlamentaras.
Kita bėda, pasak jo, su kuria ypatingai susidūrė buvęs kancleris Gerhardas Shroderis – sisteminga politinė korupcija.
„Ten rusų dujų interesantai ilgą laiką darė ir, mano nuomone, iki šiol daro labai rimtą įtaką Vokietijos politikai. Tą veiksmą, kurį jūs įvardijote, – tos turbinos iš Kanados perėmimą ir atidavimą rusams, aš tam tikra prasme irgi turbūt priskirčiau prie panašaus pobūdžio pasekmių. Nevertinčiau to kaip bandymo išsigelbėti“, – sakė A. Mazuronis.
Politiko manymu, net iki šiol kai kurie aukščiausi Vokietijos valdžios atstovai ne iki galo supranta priklausomybės nuo Rusijos energetinių šaltinių ilgalaikių pasekmių jų nacionaliniam saugumui.
„Kartais tampa apmaudu. Dėl Vokietijos strateginio planavimo negebėjimo ir ilgametės politinės korupcijos iš tiesų ES šiai dienai yra atsidūrusi spąstuose“, – konstatavo NSGK narys.
„Chaoso ir blaškymosi nepastebėti neįmanoma“: ar iš tiesų daroma per mažai
Vis dėlto D. Šakalienė ragino suprasti, kad viskas nėra juoda ar balta.
„Tai, kiek klaidų padarė Vokietija ir kokią kainą mes šiandien mokame, yra kraupu, bet lygiai taip pat mes turbūt niekada nebuvome tokiame didžiuliame pokytyje – NATO ir ES turbūt dar niekada nesugebėjo taip vieningai dirbti. Mes taip pat nesame matę valstybės, kuri taip stipriai kaip Vokietija nuo tokio prasto atskaitos taško pereitų prie dabartinės situacijos“, – sakė socialdemokratė.
Be to, anot jos, Vokietija tiekia daug ir karinės bei humanitarinės paramos Ukrainai.
„Kai buvo planuojami energijos sankcijų paketai, Vokietija nebuvo ta šalis, kuri prašė išimčių. Prašė kai kurios mums gerai žinomos ES valstybės, kurias vis dar traukia į Rytus. Vokiečiai, nors jiems tai smogs stipriausiai, ir netgi yra labai rimtos recesijos rizika, išimčių neprašė“, – pastebėjo D. Šakalienė.
Taip pat, kaip vardijo politikė, Vokietija nusimatė konkrečius terminus, iki kada bus atsisakoma rusiškų energijos šaltinių bei atlikti kiti būtini veiksmai, pavyzdžiui, įsigyti ir parengti suskystintų gamtinių dujų terminalai.
„Vokiečiams tai yra milžiniškas diržų susiveržimas, kurio jie dešimtmečius nėra matę. Jie labai konsultuojasi su savo visuomene – čia mes gal šiek tiek galėtume pasimokyti kalbėti su visuomene. Jie nuolat kalbasi su žmonėmis ir, bent jau kol kas, 76 proc. vokiečių aktyviai palaiko tai, ką daro Vokietija ir net norėtų dar aktyvesnio veikimo ta linkme“, – sakė socialdemokratė.
A. Mazuronis pritarė, kad reikia matyti ir stipriąsias dabartines Vokietijos puses bei pastangas.
„Taip, iš tiesų Vokietijos vykdomoje politikoje šiandien tikrai yra be galo daug teigiamų pokyčių, kuriuos dar prieš metus ar pusantrų tikriausiai buvo sunku įsivaizduoti – jie praktiškai buvo neįmanomi.
Taip, tas pakankamai staigus pokytis politikoje vyksta, tačiau su Vokietijos politika mane yra apėmęs toks asmenybės susidvejinimas: vieną dieną atsikeli, girdi labai daug gerų, pozityvių žinių, kurios nuteikia labai palankiai ir pradedi galvoti, kad gal Vokietija suformavo ilgalaikę, nuosaikią poziciją Rusijos ir tų grėsmių atžvilgiu, tačiau kitą dieną atsibundi, ir vėl išgirsti kažkokių visiškai kitokių žinių. To chaoso, blaškymosi pozicijose nepastebėti neįmanoma“, – kalbėjo Seimo narys.
D. Šakalienė paaiškino, kad vokiečiai šiuo metu vykdo tą „vidinį pasikeitimą“.
„Tie vokiečiai, su kuriais aš bendravau prieš penkis mėnesius, ir tie vokiečiai, kurie yra dabar, yra nepalyginami“, – akcentavo parlamentarė.
Milžiniškas pokytis, pasak jos, vyksta iš Vokietijos valdančiųjų socialdemokratų partijos viduje.
„Kai turi tą informaciją, ką iš tiesų daro kacleris, socialdemokratų vadovybė, gynybos ministrė, užsienio reikalų ministrė, energetikos minitsras, blaškymosi nėra – yra labai nuoseklus judėjimas tinkama kryptimi. Kai pasižiūri į vidines politines kovas, tai kaip pas mus: atrodo, kad kairė nežino, ką daro dešinė“, – paaiškino D. Šakalienė.
A. Mazuronis atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje yra diskusijų ir apie tai, ar teisingai buvo pasielgta, atsisakant atominės energetikos.
„Panašu, kad pozicijos krypsta link to, jog vienareikšmiai buvo padaryta neatitaisoma klaida, nes tai yra tos elektrinės, kurių taip greitai atgal neįjungsi ir neatstatysi“, – komentavo parlamentaras.
„Turint omeny, kad Vokietijos žaliųjų ministras vyko kalbėtis dėl visai ne žaliosios energijos su kai kuriomis valstybėmis, su kuriomis gal vokiečiai išvis nelabai norėjo turėti reikalų, tai aš matau, kad vokiečiai dėl šito karo yra pasiruošę daryti tokius kompromisus, kurių niekada nemačiau“, – pridūrė D. Šakalienė.
Visą diskusiją apie Vokietijos besikeičiantį užsienio ir energetikos politikos kursą su D. Šakaliene ir A. Mazuroniu galite žiūrėti vaizdo įraše.
